Destruktyvi internetinių ar elektroninių patyčių praktika gali būti tokia pat žalinga aukai, kaip ir fizinės ar emocinės patyčios. Grasinimai ar įžeidinėjimai, gauti bendraujant internetu, gali būti dar baisesni, nes kibernetinis smurtautojas gali turėti anonimiškumo arba alternatyvios tapatybės pranašumą. Yra keletas veiksmų, kurių kompiuterio vartotojas gali imtis, kad užkirstų kelią patyčių internete atvejams arba juos sumažintų, tačiau daugelis šių veiksmų gali apimti prieigos prie internetinės socialinės paskyros apribojimą arba tokių prieinamų paskyrų visišką panaikinimą. Daugeliu atvejų patyčios internete prasideda nuo patyčių realiame pasaulyje, todėl aukai gali tekti imtis iniciatyvių veiksmų, kad abu pasauliai būtų kuo atskirti.
Vienas iš būdų kovoti su patyčiomis internete – elgtis su jais kaip su nusikaltimu. Tai reiškia, kad reikia sekti visų priekabiaujančių internetinių pranešimų laiką, datas, el. pašto adresus ir turinį. El. laiškų, gautų iš kibernetinių priekabiautojų, nereikėtų iš karto ištrinti, o saugoti specialiame internetiniame faile arba atsisiųsti į saugų kompiuterio failą. Daugelis internetinių pokalbių programų taip pat leidžia išsaugoti pokalbius, todėl auka gali norėti pasinaudoti šia galimybe po nerimą keliančio ar bauginančio pokalbio su kibernetinį priekabiautoją. Kai kurie priekabiautojai internete paskelbs gėdingą nuotrauką ar kitą žeminančią medžiagą, todėl auka turėtų įrašyti visą informaciją apie įrašą, pvz., domeno pavadinimą, paskelbimo datą, plakato vardą, komentarus ir bet kokius kitus identifikatorius. Didelei internetinei vaizdo įrašų ar nuotraukų prieglobos svetainei gali prireikti visos šios informacijos, kad būtų galima atlikti vidinį tyrimą.
Daugelis patyčių internete atvejų prasideda kaip realaus gyvenimo patyčios. Priekabiautojas dažnai pažįsta auką asmeniškai ir jau turi pakankamai informacijos, kad galėtų pradėti elektroninio persekiojimo ar internetinių patyčių kampaniją. Žinojimas apie visą aukos vardą ir pavardę gali būti pakankamai informacijos motyvuotam ir kompiuterius išmanančiam smurtautojui, kad sužinotų, kokiuose internetiniuose socialiniuose ar profesiniuose tinkluose auka dažnai lankosi. Papildomos informacijos apie auką galima rasti viešuose įrašuose arba atliekant mokamus asmens duomenų patikrinimus internetu. Siekdamas susidoroti su patyčiomis internete, asmuo turėtų naudoti visas turimas priemones, kad sumažintų savo pėdsaką internete – nuo socialinių paskyrų saugumo lygio padidinimo iki internetinių slaptažodžių ir slaptažodžių keitimo.
Jei auką internete toliau užpuola kibernetinis smurtautojas, gali būti laikas apie pažeidimą informuoti svetainės savininką arba el. pašto paslaugų teikėją. Susisiekus su svetainės ar domeno savininku, jis gali turėti geresnę teisinę padėtį nustatyti pažeidėją ir nubausti jį. Auka taip pat turėtų stengtis atpažinti priekabiautoją pagal jo tikrus veiksmus. Ar patyčios internete prasidėjo po tikro gyvenimo įvykio, pavyzdžiui, paaukštinimo į darbą, naujų romantiškų santykių ar konflikto su kolega studentu ar bendradarbiu? Ar priekabiautojas internete paminėjo konkrečius incidentus arba naudojo informaciją, kurią žinotų tik ribotas skaičius realaus gyvenimo draugų? Nedaugelis kibernetinių patyčių aukas atrenka atsitiktinai, todėl asmuo, gavęs grėsmingą internetinį bendravimą, taip pat gali tapti patyčių darbo ar mokyklos auka. Kai auka ar autoritetas pažeidžia jų anonimiškumą, daugeliui kibernetinių patyčių pritrūksta drąsos toliau tyčiotis iš savo internetinių taikinių.