Failų glaudinimas – tai kompiuterių naudojamas metodas elektroninio failo ar failų grupės dydžiui sumažinti iki mažiausio įmanomo dydžio. ZIP failai yra dažnas failų glaudinimo pavyzdys. Yra daug metodų, kuriuos kompiuterinės programos naudoja failams suspausti, tačiau labiausiai paplitęs būdas yra pakeisti pasikartojančias sekas mažesnėmis sekomis. Kompiuteriai tai daro kataloguodami pirmąjį egzempliorių ir grįždami į jį vėlesniais atvejais. Pavyzdžiui, sakiniuose prieš šį, raidės „suspausti“ pasitaikė tris kartus. Kompiuteris gali juos suglaudinti kataloguodamas pirmąjį egzempliorių ir visus vėlesnius atvejus prilygindamas „&cmp“, taip sumažindamas reikalingų raidžių arba simbolių skaičių ir sumažindamas failo dydį. Per didelį failą toks pakeitimas gali sutaupyti daug vietos. Tačiau reikia pažymėti, kad vartotojas to nemato – kompiuteris visą darbą atlieka fone.
Kad būtų galima sekti sutrumpintus pakeitimus, kompiuterinės programos taip pat sukuria suglaudinto failo žodyną. Failų glaudinimo pasaulyje žodynas yra originalių frazių ir jų pakeitimų sąrašas. Tačiau šis žodynas įtrauktas į failo dydį, todėl jis taip pat užims vietos ir sumažins suspaudimo sutaupomą vietą. Dėl šios priežasties paprastai yra mažiau efektyvu suspausti vieną mažą failą nei didelį failą ar grupę.
Programos, kurios atlieka failų glaudinimą, veikia šiek tiek skirtingai. Šiuos skirtumus dažniausiai lemia tai, kas vadinama algoritmu. Algoritmas yra matematinė konstrukcija, kuri failuose ieško pasikartojimų ir įdeda paprastas nuorodas. Programuotojai sukuria glaudinimo algoritmus ir apibrėžia šablonus bei pakaitalus, kurie bus naudojami glaudinimui. Nuokrypiai gali turėti įtakos suspaudimo efektyvumui. Pavyzdžiui, frazėje „tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai“ kartojasi sekos „tai buvo“ ir „st of times“. Programuotojas gali pasirinkti pakeisti kiekvieną visą frazę arba galbūt pakeisti „tai“ atskirai ir „kartų“ atskirai. Dėl šių nedidelių algoritmų skirtumų kai kurios failų glaudinimo programos kai kurių tipų failuose veikia geriau nei kitos.
Kai kurių tipų suspausti failai išsiskleidžia savaime, o tai reiškia, kad jie atsidaro automatiškai, kai vartotojas juos spusteli – jiems išspausti nereikia jokių išorinių programų. Norint sukurti šiuos failus, originali glaudinimo programa turi pridėti papildomą kodą prie suglaudinto failo. Dėl šios priežasties savaime išsiskleidžiantis suglaudintas failas dažnai yra didesnis nei tas pats failas, jei jis būtų suglaudintas įprastai. Tai paprastai laikoma geru kompromisu įmonėms, kurios išleidžia programas, kurios bus įdiegtos namų kompiuteriuose. Kai failas išsiskleidžia savaime, namų vartotojas gali praleisti žingsnį ir bus didesnė tikimybė, kad programinė įranga bus įdiegta. Norėdami išspausti failus, kurie savaime neišsiskleidžia, iš interneto galima atsisiųsti daugybę trečiųjų šalių programų.