Išankstinis suderinamumas yra projektavimo principas, pagal kurį programa arba aparatinės įrangos dalis kuriama taip, kad ateityje veiktų naudojant naują programinę įrangą ar įrenginius. Pavyzdžiui, kompiuterio programa paprastai parašyta kodu, leidžiančiu jai dirbti su operacine sistema (OS) ir aparatine įranga, kuri yra aktuali jos išleidimo metu. Kūrėjas, kuriantis programą atsižvelgdamas į išankstinį suderinamumą, stengiasi užtikrinti, kad ji taip pat galėtų veikti po kelerių metų su nauja OS ir kita aparatine įranga. Tačiau tai gali būti gana sunku užtikrinti, nors tam tikrus metodus galima supaprastinti.
Pagrindinė išankstinio suderinamumo idėja yra pabandyti užtikrinti, kad kažkas išliktų tinkama naudoti ir ateityje. Nors kai kuriais atvejais tai gana paprasta, kompiuterių ir informacinių technologijų (IT) pramonėje tai gali būti gana sunku pasiekti. Programinės įrangos kūrėjas dažnai reikalauja, kad programuotojai užtikrintų, kad kodas, kurį jie naudoja kurdami programą, išliktų tinkamas ir tinkamas naudoti atliekant pakeitimus, kurie gali įvykti. Tačiau nenuspėjamas kai kurių technologijų evoliucijos pobūdis apsunkina išankstinį suderinamumą, nes tai, kas dabar atrodo paprasta, po kelerių metų gali būti daug sudėtingesnė.
Vienas iš būdų, kaip pasiekti išankstinį suderinamumą, yra naudoti skirtingas programinės įrangos versijas, kurias galima paleisti kartu. Tokiu būdu kūrėjas, dirbantis su programa, kuri veikia su 1.2 programos versija, gali tiesiog reikalauti, kad vartotojai turėtų 1.2 versiją, net jei jie gali turėti ir 2.5 tos pačios programinės įrangos versiją. Tačiau kelios versijos gali sukelti problemų, jei nustatoma, kad senesnė versija turi didelių saugos trūkumų arba kitų problemų, kurias sunku išspręsti. Tikėtina, kad tuo metu senesnių versijų bus atsisakyta, o tiesioginis suderinamumas bus prarastas.
Daugelis programinės įrangos kūrėjų užtikrina, kad pataisos ir panašūs naujinimai būtų naudojami siekiant išlaikyti jų programų suderinamumą. Jei paketas sukurtas veikti su tam tikra OS, o tada pristatoma nauja tos OS versija, to paketo kūrėjas greičiausiai užtikrins, kad jis vis tiek veiks su juo. Pataisymai dažnai naudojami papildyti pagrindinį programavimą, leidžiantį kūrėjui išlaikyti funkcionalumą be visiškai naujos leidimo.
Panašiai kaip ir pirminis suderinamumas, atgalinis suderinamumas yra galimybė naujesnėms programoms ar failams paleisti senesnėse sistemose. Pavyzdžiui, naujoje teksto apdorojimo programos versijoje gali būti naudojamas failo tipas, kuris labai skiriasi nuo senesnių versijų. Be tinkamo atgalinio suderinamumo kas nors gali sukurti naujos versijos failą, bet negalės jo pasiekti per senesnę. Ir pirmyn, ir atgal suderinamumas yra svarbus, nes jie leidžia pasiekti duomenis ir leidžia vartotojams jaustis patogiai atnaujinant įrangą ir programinę įrangą.