Yra daug kodavimo įrenginių, skirtų skaitmeniniams duomenims saugoti. Nors yra bendrosios paskirties kodavimo įrenginių, kurie įgyvendina skirtingus glaudinimo algoritmus, geriausias kodavimo įrenginys yra specialiai sukurtas tam tikrų tipų duomenims suspausti. Taip yra todėl, kad kai kurie algoritmai yra geriau pritaikyti konkretiems tikslams, o naudojamas koduotuvas gali būti optimizuotas, kad jis veiktų greičiau, efektyviau ir teiktų tikslines funkcijas, o ne tik suglaudintų anoniminius duomenis. Reguliariai naudojami kodavimo įrenginiai, kurie specializuojasi bendrame savavališkų failų archyvavime, nors kai kuriuose iš šių failų jau naudojamos sudėtingos kodavimo schemos, todėl papildomas suspaudimas gali padidinti failo dydį, o ne jį sumažinti.
Kodavimo priemonė yra kompiuterio programinės įrangos dalis, kuri sujungia dvi kitas programinės įrangos dalis arba kompiuterių bibliotekas, kad sudarytų visą programą. Pirmasis yra glaudinimo algoritmas, kuris yra tikroji formulė, naudojama skaitmeniniams duomenims paimti ir konvertuoti į failą, mažesnį nei originalas. Algoritmas yra suvyniotas į programą, kurią galima integruoti į operacinę sistemą, vadinamą suspaudimo-dekompresoriumi arba kodeku, kuris yra glaudinimo schemos įgyvendinimas. Programinės įrangos kodavimo priemonė suteikia naudotiną sąsają, kuri gali iškviesti kodeką, kad konvertuotų duomenis į algoritmo nurodytą formatą, kad vėliau būtų galima išpakuoti arba išsaugoti nedideliame kiekyje vietos.
Kai kurie dažniausiai naudojami koduotuvai daugiausia susiję su vaizdais. Priklausomai nuo reikalingų funkcijų gylio, kai kuriems žmonėms geriausias vaizdo kodavimo įrenginys turės paprastą sąsają ir palaikys kelis failų formatus, todėl vaizdus bus galima konvertuoti į bet kokio tipo, kurio reikia kitai programai. Kai kuriuose vaizdo kodavimo įrenginiuose taip pat yra alternatyvių standartinių algoritmų įdiegimų, užtikrinančių geresnę šiek tiek didesnio failo dydžio kokybę arba maksimalų glaudinimą ir šiek tiek prarandant vaizdo skiriamąją gebą.
Bendram archyvavimui yra kelių tipų kodavimo programinė įranga su įvairiomis funkcijomis. Tais atvejais, kai reikia suspausti daug failų, yra koduotuvų, optimizuotų naudojant tik vieną galingą algoritmą, kuris gali pasiekti neįtikėtinai aukštą glaudinimo greitį – dėl greičio ir perkeliamumo į kitą kodavimo programinę įrangą trūkumo. Taip pat yra kodavimo programų, kurios suglaudins kelis failus ir sukurs lengvai naudojamą savaime išsiskleidžiantį failą, kuris padidina failo dydį, bet padidina perkeliamumą ir lengvą būdą atkurti failų medį ar katalogo struktūrą be pastangų.
Yra keletas kitų specializuotų koduotuvų, įskaitant tuos, kurie greitai suglaudina srautinį vaizdo įrašą, garso takelius arba trimačius (3D) duomenis. Kiekvienam iš jų reikalingas specialus kodekas ir kai kuriais atvejais išorinė palaikymo įranga. Šio tipo kodavimo įrenginiuose gali būti nemokamų versijų ir profesionalių jų atitikmenų, kurie tapo pramonės standartais, todėl renkantis geriausią reikės įvertinti programinės įrangos kainą ir su ja teikiamas funkcijas.