Kosmetikos gaminiai yra sudaryti iš daugybės žaliavų, kurios apdorojamos kartu, kad būtų gautas galutinis produktas. Tikslios sudedamosios dalys skirtinguose gaminiuose skiriasi, tačiau žaliavų rūšys paprastai būna tos pačios. Šie skirtingi tipai apima veikliąsias medžiagas, estetinius priedus ir medžiagas, turinčias įtakos produkto naudojimui. Skiedikliai, stabilizatoriai ir koregavimo medžiagos taip pat yra tipiškos kosmetikos žaliavos, taip pat sudedamosios dalys, kurios palengvina gamybą ir padidina rinkodaros vertę.
Pirmoji kosmetikos žaliavų rūšis yra veiklioji medžiaga. Tai medžiagos, dėl kurių gaminys veikia arba užtikrina jo funkcinę paskirtį. Šios medžiagos apima drėkintuvus, kondicionierius ir valiklius. Šiai kategorijai taip pat priskiriami antioksidantai ir dažikliai, taip pat šveitikliai ir minkštikliai.
Kitas pagrindinis komponentas yra estetinės medžiagos. Jie yra įtraukti į kosmetiką, kad ji būtų vizualiai patrauklesnė vartotojui. Jie taip pat pagerina produkto pojūtį ir kvapą. Tai apima tirštiklius, tokius kaip tapijokos krakmolas, spalva ir kvapas. Kitas pavyzdys – inkliuzai, tokie kaip simondsijų karoliukai, kurie suteikia gaminiui ir funkcionalumo, ir vizualinio poveikio.
Trečioji kosmetikos žaliavų rūšis yra tos, kurios turi įtakos tam, kaip vartotojas naudos produktą. Pavyzdžiui, į šampūnus dedama paviršinio aktyvumo medžiagų, tokių kaip amonio laurilsulfatas, kad susidarytų norimos putos. Komponentai, tokie kaip glicerinas, naudojami siekiant suteikti gaminiams lygią, fiziškai patrauklią tekstūrą.
Taip pat į kosmetiką dedama skiediklių, kad pagerintų tekstūrą ir sumažintų veikliųjų medžiagų koncentraciją, sumažinant tiek gamybos sąnaudas, tiek odos sudirginimo riziką. To pavyzdžiai yra vanduo, aliejus ir milteliai, tokie kaip talkas. Ši medžiaga paprastai sudaro didžiausią procentą kosmetikos ingredientų.
Kosmetikai taip pat reikia stabilizatorių. Tai padeda apsaugoti gaminį nuo atsiskyrimo ir padeda išsaugoti bei pailgina galiojimo laiką. Šios kosmetikos žaliavos yra emulsikliai, antioksidantai ir konservantai, tokie kaip kalio sorbatas. Polimerai ir chelatoriai taip pat laikomi stabilizatoriais.
Norint pagaminti vientisą produktą, reikia pridėti ingredientų, kad būtų pakoreguota formulė, kad kiekvieną kartą būtų gaminamas tas pats produktas. Agentai reikalingi produktų pH, spalvai ir klampumui reguliuoti. To pavyzdys yra natrio bikarbonatas, šarminė medžiaga, naudojama pH reguliuoti. Taip pat naudojamos pagalbinės gamybos priemonės, tokios kaip propilenglikolis ir polisorbatas, kad partijų gamyba būtų efektyvesnė.
Galutinės kosmetikos žaliavos yra tos, kurios daugiausia naudojamos gaminio prekybai. Šie ingredientai paprastai yra keičiami, kad neatsiliktų nuo dabartinių tendencijų. Medžiagos reklamuojamos kaip turinčios didelę naudą, tačiau iš tikrųjų jos gali būti tik labai maža galutinio produkto dalis. Populiariausi to pavyzdžiai yra žolelių, vaisių ir botaniniai ekstraktai.