Įvairūs kompiuterinio modeliavimo panaudojimo būdai dažnai yra pagrįsti skirtingomis pramonės šakomis, kurios gali panaudoti tokius modeliavimus ir būdus, kuriais galima panaudoti modeliavimo įvestį ir išvestį. Pavyzdžiui, finansų ir įmonių vadovai dažnai naudoja kompiuterinį modeliavimą, kad prognozuotų investicijų tendencijas ir įvertintų galimus įvairių verslo sprendimų rezultatus. Karinis naudojimas modeliavimui dažnai yra orientuotas į scenarijų kūrimą modeliavimo programoje ir tų scenarijų rezultatų įvertinimą, kad būtų galima numatyti karinį efektyvumą. Taip pat yra būdų, kaip kompiuterinį modeliavimą galima naudoti moksle, ypač fiziniuose moksluose, tokiuose kaip meteorologija ir fizika.
Kompiuterinis modeliavimas – tai programa, sukurta naudojant statistinę informaciją, kad būtų sukurtas algoritmas, leidžiantis programai numatyti prognozes remiantis praeities įvykiais. Tokių programų naudojimas verslui yra gana svarbus, nes daugelis įmonių naudoja šiuos modeliavimus, kad prognozuotų tendencijas ir finansų pokyčius. Pavyzdžiui, investicinė įmonė gali naudoti kompiuterinį modeliavimą, kad prognozuotų, kaip investicijos ir rinkos gali elgtis ateityje. Atskiros įmonės gali naudoti tokius modeliavimus, kurdamos valdymo ir organizacines strategijas, prognozuodamos, kokią naudą įmonei gali gauti ar pakenkti svarstomi sprendimai.
Taip pat yra daugybė skirtingų kompiuterinio modeliavimo panaudojimo būdų kariuomenėje ir panašiose programose. Kai kuriuos modeliavimus kariniai vadai naudojo kurdami modelį konkrečiam mūšio laukui arba kovos scenarijui; tada simuliacija sukuria realią konflikto baigties prognozę. Panašūs modeliavimai buvo naudojami nuspėti, kaip skirtingos šalys ar karinės organizacijos gali užpulti viena kitą, ir įvairias tokių išpuolių pasekmes. Kompiuterinį modeliavimą taip pat gali naudoti vyriausybė ar karinė agentūra, kad nuspėtų katastrofiškų išpuolių, tokių kaip branduolinė ataka, poveikį tam tikram geografiniam gyventojui.
Įvairiose mokslo srityse galima rasti daugybę kompiuterinio modeliavimo panaudojimo būdų. Pavyzdžiui, meteorologija dažnai naudoja sudėtingus modeliavimus, kad modeliuotų ir prognozuotų įvairių oro sistemų judėjimą. Tai leidžia meteorologinėms asociacijoms sekti didelės audros, pavyzdžiui, atogrąžų uragano, judėjimą ir numatyti, kur ta sistema gali judėti, o tai suteikia laiko veiksmingiau įspėti žmones apie artėjančią audrą. Kiti fizinių mokslų tipai taip pat gali naudoti kompiuterinį modeliavimą, kad sukurtų modelius ir prognozuotų elgesį, įskaitant skirtingų bangos formų sąveiką ir būdą, kaip atominės dalelės elgiasi įvairiose aplinkose.