Yra daug skirtingų skaitmeninių garso failų formatų, kurių kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Kai kurie formatai egzistuoja daugelį metų, o kiti yra nauji ir patobulinti. Garso pasaulis keičiasi beveik kiekvieną dieną, nes vis daugiau žmonių renkasi nešiojamus muzikos grotuvus, skaitmenines namų garso sistemas ir skaitmeninę muziką savo automobiliams.
Yra trys pagrindiniai skaitmeninių garso failų tipai: nesuspaustos arba „įprastos“ sistemos, tokios kaip WAV formatas; formatai, kuriuose naudojama glaudinimo technika, tačiau visiškai neprarandami glaudinimo duomenys, vadinami glaudinimu be nuostolių; ir formatų, kurie praranda dalį pradinių duomenų, tačiau išlaiko gana aukštą kokybę, vadinamą nuostolingu glaudinimu.
WAV formatas yra labiausiai paplitęs skaitmeninių failų tipas. Tai senesnis formatas, sukurtas bendromis IBM ir „Microsoft“ pastangomis, siekiant įrašyti garso failus į asmeninius kompiuterius. WAV failai paprastai būna labai dideli, nes jie visai nesuspausti, todėl retai randame juos ten, kur yra daug vietos. Jie naudojami ten, kur nėra didelio rūpesčio vietos arba kur suspausti neįmanoma dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, standartiniuose kompaktiniuose diskuose naudojamas nesuspaustas failas naudojant impulsinio kodo moduliaciją (PCM).
MP3 formatas tikriausiai yra labiausiai žinomas skaitmeninis garso formatas ir yra geras nuostolingos glaudinimo sistemos pavyzdys. MP3 formatas buvo sukurtas devintojo dešimtmečio pabaigoje ir turėjo didžiulį populiarumo šuolį 1980-ųjų viduryje, kai išpopuliarėjo internetas kaip failų mainų priemonė. MP1990 failai idealiai tinka bendrinimui internete arba bet kokiame kontekste, kur vietos trūksta, nes juos galima suspausti iki daug mažesnio dydžio nei WAV formatai. Suprastėja kokybė – dauguma MP3 yra užkoduoti 3–160 kb/s greičiu, o ne 320 kb/s WAV failo greičiu, tačiau daugeliui žmonių garso tikslumo praradimas yra nepastebimas, ypač naudojant nebrangius garsiakalbius.
AAC arba Advanced Audio Coding yra dar vienas garso formatas, kuris interneto amžiuje sulaukė didžiulio populiarumo. Tai naujesnė glaudinimo sistema ir paprastai sutariama, kad ji turi aukštesnės kokybės garsą, esant tokiam pat glaudinimo lygiui kaip ir MP3. AAC taip pat gali priimti skaitmeninių teisių valdymo (DRM) sistemas, kurios riboja, kaip failai gali būti naudojami ar transportuojami. Geriausias to pavyzdys yra tai, kad Apple naudoja AAC formatą, supakuoja jį į savo DRM sistemą FairPlay ir įdeda į savo konteinerį su plėtiniu .MP4. Nors įprasti AAC failai yra suderinami su daugybe operacinių sistemų ir įrenginių, AAC failai .MP4 įpakavime yra suderinami tik su Apple programine įranga ir įrenginiais.
„Vorbis“ formatas yra mažiau žinomas, bet vis dar plačiai populiarus skaitmeninis formatas, panašus į MP3 arba AAC. Jis buvo sumanytas kaip MP3 alternatyva, kai kilo grėsmė, kad failo tipas taps mokamu už licencijavimą formatu. Vorbis failai yra su priesaga su .ogg plėtiniu, o šiame pakete yra žinomi kaip Ogg Vorbis failai. „Vorbis“ kokybė yra panaši į MP3, o kai kurie sakytų, kad kai kuriose situacijose jis veikia geriau, tačiau jo sėkmę lemia tai, kad jis nėra patentuotas. Šis formatas dažniausiai sulaukia didžiausio populiarumo tarp atvirojo kodo judėjimo šalininkų.