Asbestas yra labai naudinga medžiaga, tačiau ji taip pat labai pavojinga. Jis pagamintas iš šešių atskirų pluoštinių mineralų – chrizotilo, krokidolito, amozito, tremolito, antofilito ir aktinolito. Nors jis buvo naudojamas įvairiuose gaminiuose nuo XX a. XX amžiaus pradžios, jo poveikis paaiškėjo tik septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose. Žmonės, susidūrę su šia medžiaga, gali patirti įvairių sveikatos problemų.
Beveik kiekvienas žmogus savo kasdieniame gyvenime yra susidūręs su tam tikra asbesto forma. Jis yra ypač atsparus karščiui, todėl naudojamas gaminiuose, tokiuose kaip transporto priemonių stabdžių trinkelės, stogo čerpės ir grindų plytelės. Jis taip pat dažnai randamas senoje šildymo kanalų ir vandens vamzdžių izoliacijoje. Tokių produktų naudojimas JAV sparčiai sumažėjo XX amžiaus pabaigoje, tačiau kai kuriose besivystančiose šalyse jie vis dar plačiai naudojami.
Kai paliekamas nesutrikęs, asbestas nėra kenksmingas. Tačiau pjaunant ar suplėšant į orą išskiriamos smulkios skaidulinės dalelės. Jie netirpsta ir gali išlikti neribotą laiką. Šių skaidulų įkvėpimas ilgą laiką gali sukelti įvairius kvėpavimo ir plaučių sutrikimus, širdies sutrikimus ir tam tikras vėžio formas, įskaitant mezoteliomą.
Nors minimalus poveikis gali nesukelti problemų, daugelis žmonių vis dar renkasi samdyti taršos mažinimo įmones, kad pašalintų asbesto gaminius iš savo namų, mokyklų ir biurų pastatų. Taršos mažinimo darbuotojai dėvi izoliuotus drabužius ir kaukes su šalmu, kad medžiaga nepatektų į jų kūną. Jie taip pat apsaugo ir izoliuoja zoną, kad būtų išvengta dulkių ir šalutinių produktų.
Viena iš labiausiai paplitusių būklių, atsirandančių dėl asbesto poveikio, yra asbestozė, būklė, kai plaučių audinys tampa randas. Žmonės, sergantys šia liga, jaučia dusulį, lėtinį kosulį, o pažengusiose stadijose – spazmus. Nėra žinomo gydymo nuo asbestozės. Darbuotojams, kasantiems medžiagas, naudojamas asbestui gaminti, kyla didesnė poveikio rizika, kaip ir gamyklų, kuriose gaminami asbesto produktai, darbuotojai.