Baimė užspringti, taip pat žinoma kaip pnigofobija, yra gana dažna fobija. Kai kurie gali bijoti užspringti panikos priepuolio metu, nes tokių epizodų metu dažnai jaučiamas spaudimas gerklėje ar krūtinėje, arba jie gali baimintis, kad bus užspringti ar uždusti. Tikslų sergančiųjų skaičių sunku nustatyti, tačiau jis plačiai paplitęs.
Kartais baimė užspringti atsiranda kartu su kita baime, tokia kaip mažų erdvių baimė ar klaustrofobija. Kartais baimė būti užspringtam ar užspringtam kyla dėl to, kad anksčiau beveik neužspringai, užspringus maistu ar užpuolus. Tačiau kartais baimė užspringti atsiranda dėl užspringimo pojūčių, kuriuos daugelis žmonių patiria panikos priepuolio ar nerimo epizodo metu. Kadangi panikos ir nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitusi psichinių ligų rūšis, baimė užspringti tam tikru laipsniu tikriausiai atsiranda dažniau, nei žino ekspertai.
Tiems, kurie yra patyrę užspringimą, gali būti sunkiausia išgyventi savo baimes, nes jie paprastai labai aiškiai atsimena negalėjimo kvėpuoti pojūčius. Jei sergantysis užspringdavo nuo kito rankų, jo baimes gali lydėti nepasitikėjimas žmonėmis ir visuomene, todėl gydymas gali vėluoti. Dėl šių aplinkybių sukeltą baimę užspringti dažnai lydi kitos baimės ir nerimas, nes žmogus ne tik susiduria su fobija, bet ir susitaiko su buvusia prievarta.
Yra keletas galimų gydymo būdų, kurie gali padėti sumažinti baimę užspringti. Paprastai reikalingas apmokytas konsultantas, nes jis arba ji gali pasiūlyti įveikos mechanizmus, kurie gali būti naudojami jaučiant panikos baimę, ir netgi gali padėti suprasti, kas galėjo sukelti fobiją. Taip pat gali būti naudojama kognityvinė elgesio terapija. Tai yra tada, kai pacientas sąmoningai patiria arba įsivaizduoja baisų įvykį, kad laikui bėgant sumažintų jo poveikį.
Kiti metodai, kurie gali padėti gydyti baimę užspringti, yra receptiniai vaistai nuo depresijos, hipnoterapija ar akupunktūra. Tam tikri vitaminai ir mineralai bei mitybos galimybės taip pat gali padėti palengvinti simptomus. Mankšta yra dar vienas geras pasirinkimas, nes jis padeda į kraują išleisti „geros savijautos“ endorfinus ir hormonus, kurie abu padeda kovoti su nerimo jausmu.
Jei baimę užspringti lydi panikos priepuoliai, depresija, mintys apie savižudybę ir polinkis į savižudybę, reikia nedelsiant kreiptis į medikus. Nerimo sutrikimai ir fobijos gali svyruoti nuo lengvų iki labai sunkių, kai kuriems pacientams pasireiškia sekinančios sutrikimų formos, kurios gali turėti įtakos kiekvienam jų gyvenimo aspektui. Šiems žmonėms gali prireikti plataus gydymo, įvairių vaistų ir ilgalaikių konsultacijų, kad įveiktų savo fobijas.