Visuotinis atšilimas, moksliškai dokumentuotas reiškinys, kai pasaulinė temperatūra nuolat kyla, daro didelį poveikį rūšims visame pasaulyje. Baltiesiems lokiams ir kitoms Arkties rūšims ypač gresia pavojus, nes jų buveinėms kyla vis didesnis pavojus dėl kylančios temperatūros. Daugybė mokslinių agentūrų parodė, kad baltųjų lokių skaičius mažėja ir, jei nebus imtasi skubių veiksmų, šie gyvūnai gali išnykti iš Žemės, netekti buveinių, maisto ir pastogės.
Laukinėje gamtoje baltieji lokiai didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia klajodami po ledą, ieškodami maisto, kuris pasirodo kaip kiti Arkties gyvūnai, pavyzdžiui, ruoniai. Šie lokiai prisitaikė prie riebios dietos iš vandenyne plaukiojančių gyvūnų, tokių kaip ruoniai: jie greitai ir agresyviai plaukia, todėl gali lengvai sugauti grobį. Kiekvieną vasarą, kai paukščių gaujos ledas pradeda trauktis, baltieji lokiai priartėja prie sausumos, kad atsivestų ir žindytų jauniklius. Daugelis per šį laikotarpį atsisako maisto, vėl medžioja, kai ledas grįžta ir gyvena sukauptais riebalais.
Apskritai ledo pakuočių visame pasaulyje mažėja. Kai susidaro, jis tirpsta greičiau ir būna plonesnis. 2004 m. buvo užregistruotos kelios baltųjų lokių mirtys nuo skendimo, apie ką anksčiau nebuvo girdėti. Meškos buvo įstrigusios atskirose plūduriuojančio ledo vietose ir bandė plaukti į sausumą. Dėl ledo susitraukimo jie pavargo ir nuskendo nepasiekę kranto ir saugumo. Tikėtina, kad ši problema išaugs, nes pakuotės ledas traukiasi.
Ledo susitraukimas turi ir kitokių pasekmių baltiesiems lokiams: jie praranda savo natūralų grobį, kurį taip pat veikia buveinių mažėjimas. Meškos nėra labai įgudusios gaudyti sausumos gyvūnus, tokius kaip karibu, ir dėl šių maisto šaltinių turi kovoti su kitomis rūšimis. Sausumos gyvūnai taip pat negauna riebaus maisto, kurio reikia baltiesiems lokiams, o tai gali sukelti badą. Badaujančios motinos gali nesugebėti aprūpinti savo jauniklius reikiama mityba, o tai dar labiau prisidės prie baltųjų lokių skaičiaus mažėjimo.
Ieškodami maisto ir buveinių, baltieji lokiai taip pat susirėmė su žmonėmis. Sąveika su gyvūnais būdavo labai reta, nes lokiai laikėsi prie jūros ledo. Išnykus šiam ledui, apgyvendintose vietovėse pradėjo pasirodyti lokiai, ieškantys maisto ir pastogės. Jie ginčijasi su medžiotojais dėl nužudymų ir dažnai būna paskersti, nes kelia grėsmę žmonių bendruomenėms.
Dėl pasaulinio atšilimo sukeliamų mirtinų veiksnių derinys baltiesiems lokiams kelia labai didelį pavojų. Jau buvo užfiksuotas gimstamumo ir išgyvenamumo sumažėjimas, o biologai vis labiau nerimauja dėl nepastovaus gyvūnų elgesio, atsirandančio dėl jų natūralios buveinės praradimo. Aplinkos gerovei skirtos organizacijos mano, kad reikia dėti visas pasaulines pastangas, siekiant atremti visuotinį atšilimą, kol dar nevėlu baltiesiems lokiams, taip pat daugeliui kitų rūšių, vadinančių Žemę namais.