Indų plovimo tikslas – ne tik išvalyti indą, bet ir atsikratyti kenksmingų mikrobų bei bakterijų, galinčių sukelti ligas. Tai, ar renkamės plauti indus, ar indus plauti rankomis, dažniausiai priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant tai, kiek laiko žmogus turi skirti plauti indus, ar koks nors būdas žmogui yra patogesnis ir kokie indai plaunami. Apskritai indus plauti rankomis galima greičiau, nes nereikia laukti, kol indaplovė baigs savo ciklą, tačiau indaplovė gali sutaupyti žmogaus laiko, nes ji atlieka didžiąją darbo dalį.
Indų plovimas rankomis
Kas nors gali plauti indus rankomis taip pat saugiai, kaip ir indaplovėje, naudodamas karštą vandenį, indų muilą ir baliklį, kad atsikratytų mikrobų. Šis metodas dažnai pasirenkamas plaunant indą iš medžiagos, kuri nėra plaunama indaplovėje, kaip paprastai nurodoma ant indo etiketės; pavyzdžiui, ant daugelio plastikinių ar nerūdijančio plieno vandens butelių yra etiketė, kurioje rekomenduojama juos plauti rankomis, kad indaplovėje neištirptų ar nerūdytų. Žmonės taip pat gali norėti plauti indus rankomis, kai nėra galimybės sulaukti, kol indaplovė išplaus indus, nes įprastas indaplovės ciklas gali trukti nuo vienos iki dviejų valandų.
Rankų plovimas turi ir neigiamų pusių. Pirma, žmonės turėtų naudoti labai karštą vandenį, kad sunaikintų mikrobus ir bakterijas – gera taisyklė yra, kad vanduo būtų toks karštas, kokį žmogus gali pakelti. Tačiau tokia aukšta temperatūra gali lengvai nudeginti rankas per kelias sekundes. Dėl rizikos dirbant su tokiu karštu vandeniu, specialistai rekomenduoja vaikams nepadėti plauti indų naudojant tokį karštą vandenį. Antra, laikas, reikalingas vandeniui pašildyti ir jo temperatūrai stebėti, kad būtų galima saugiai išplauti indus, gali būti ilgas; taigi, nors plovimas rankomis gali sutrumpinti laiką, palyginti su indaplove, taip pat gali prireikti laiko pašildyti vandenį ir palaikyti jį karštą skalbimo metu.
Naudojant indaplovę
Daugelis žmonių renkasi indaplovę kaip saugesnę ir lengvesnę praktiką nei plovimas rankomis. Kai kuriems patogiau nešvarius indus sudėti tiesiai į indaplovę, ją įjungti ir išeiti, atleidžiant juos nuo pareigos plauti indus. Vienintelė laiko investicija indaplovei – tai laikas, per kurį indai įdedami į indaplovę, ir laikas, kurio reikia norint juos padėti; tai dažnai pasirenkama tol, kol plaunant nešvarius galima naudoti kitus indus. Indaplovė gali naudoti itin karštą vandenį, kad bakterijos ir mikrobai nesukeltų problemų ir nieko nesudegintų, taip pat karštu oru gali ne tik išdžiovinti indus, bet ir sunaikinti mikrobus bei bakterijas.
Kita vertus, karštas vanduo gali sugadinti kai kuriuos indus, pavyzdžiui, pagamintus iš plastiko ar tam tikrų metalų. Kai kurių daiktų iš viso negalima plauti indaplovėje, o kai kuriuos daiktus saugu plauti tik ant viršutinės lentynos; daugumos indų, kuriems reikia specialaus apdorojimo, etiketė su plovimo instrukcijomis, dažniausiai ant indo dugno. Jei tokios etiketės nėra, tuomet dažniausiai saugu plauti indaplovėje.
Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti naudojant indaplovę, yra galimas šalutinis indaplovių ploviklių poveikis. Kai kurie palieka likučius ant indų išplovus juos, todėl gali atrodyti, kad jie niekada nebuvo plauti. Be to, daugelyje indaplovių ploviklių yra gana toksiškų cheminių medžiagų, todėl jie turi būti laikomi vaikams nepasiekiamoje vietoje; tai rodo, kad ant indų likusios cheminės medžiagos gali pakenkti vaikams ar suaugusiems. Rinkoje yra daug biologiškai skaidžių ir netoksiškų indų ploviklių, padedančių išspręsti šią problemą, ir paprastai jie veikia taip pat, kaip ir tie, kurių sudėtyje yra nuodingesnių ingredientų.