Glikopirolatas yra priskiriamas anticholinerginiams vaistams, vaistų rūšiai, kurios veikia blokuodamas tam tikrus nervinius impulsus. Jis dažniausiai naudojamas gydant opas tiek suaugusiems, tiek vaikams. Šis vaistas taip pat buvo naudingas žmonėms, kenčiantiems nuo gausaus prakaitavimo, būklės, vadinamos hiperhidroze. Jei kitos problemos kontrolės priemonės neveikia, glikopirolatas nuo prakaitavimo greičiausiai bus geriausias pasirinkimas. Svarbu, kad vartotojai žinotų, kad tai gali turėti didelį šalutinį poveikį.
Pasak Mayo klinikos, geriamasis glikopirolatas gerai veikia prakaituojant, nes blokuoja nervinius impulsus į prakaito liaukas. Žmonėms, sergantiems sunkia hiperhidroze, šio vaisto vartojimas gali būti naudingas, tačiau pirmiausia geriausia pradėti nuo paprasčiausių, mažiausiai įkyrių sprendimų. Geriamieji vaistai, tokie kaip glikopirolatas, paprastai turėtų būti vartojami tik tada, kai tai yra absoliučiai būtina.
Pacientams dažnai patariama pirmiausia išbandyti bendrosios paskirties nereceptinį antiperspirantą. Jei reikia, jį reikia tepti probleminėse vietose. Jei tai nepadeda, pacientas turėtų išbandyti receptinį antiperspirantą, kuriame yra aliuminio chlorido, kuris gali būti veiksmingesnis. Daug kartų tai gali sumažinti arba pašalinti hiperhidrozę, išvengiant būtinybės vartoti geriamąjį glikopirolatą nuo prakaitavimo.
Receptinius antiperspirantus reikia tepti nakčiai, o po maždaug aštuonių valandų nuplauti. Jautrią odą turintiems žmonėms patariama apriboti laiką iki šešių valandų. Nepaisant to, naudojant receptinius antiperspirantus ant veido, sudedamosios dalys gali sukelti paraudimą ir bėrimą. Tiems, kuriems atsiranda bėrimas, gali būti geriausia naudoti receptinius antiperspirantus tik svarbiomis progomis ir sumažinti sąlyčio su oda laiką, kad sumažėtų nepageidaujamų reakcijų tikimybė.
Jei vietinės priemonės nėra veiksmingos, dažnai kitas žingsnis yra išbandyti glikopirolatą nuo prakaitavimo. Šis geriamasis vaistas sutrikdo prakaito liaukų veiklą, todėl prakaitavimas yra sumažintas. Dėl daugybės šalutinių poveikių vaistus reikėtų išbandyti tik tada, kai nepadeda nė viena iš paprastesnių priemonių. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai vartojant glikopirolatą yra burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas ir neryškus matymas.
Žmonėms, kurie patiria socialinį nerimą dėl gausaus veido prakaitavimo arba labai prakaituojančių rankų, gali būti verta palengvėjimo susidoroti su šalutiniu vaisto poveikiu. Įrodyta, kad glikopirolatas prakaitavimui yra gana veiksmingas ir gali labai pakeisti žmogaus prakaitavimo kiekį. Kai kitos priemonės neveikia, šis vaistas gali būti tiesiog atsakymas.