Ar krintantys kokosai yra pavojingi?

Žmonės gali susižaloti, o retais atvejais – ir mirti, krintantys kokoso riešutai. Pavojaus įrodymus iš esmės tyrė Peteris Barssas, kuris devintajame dešimtmetyje pastebėjo didelį sužalojimų skaičių dirbdamas ligoninės direktoriumi Papua Naujojoje Gvinėjoje. 1980 m. Barssas žurnale „Journal of Trauma“ paskelbė tyrimą „Sužalojimai dėl krintančių kokosų“.

Barssas tyrime analizuoja jėgą, kuria iš medžio iškritę kokoso riešutai gali smogti žmogui, ir nurodo į jo ligoninę paguldytų kokosų sužalotų žmonių skaičių. Tiesa, kokoso riešutas gali sužaloti, o kai kuriais atvejais ir nužudyti žmogų, nes medžiai yra aukšti, o krintant kokoso greitis didėja. Tai iš esmės galėtų prilygti kokoso riešuto numetimui nuo dešimties aukštų pastato.

Praeiviai gali būti sutrenkti, o tiesioginis smūgis teoriškai gali sukelti mirtį. Tai ypač atsitiktų, jei nukentėtų mažas vaikas ar kūdikis. Tačiau dauguma žmonių nepatiria ūmių sužalojimų dėl krintančio kokoso riešuto, o Barsso tyrimas nepraneša apie mirtį.

Tačiau 2002 m. George’o Burgesso pareiškimas apie kokosų pavojų sujaudino puodą. Burgessas, įdarbintas Floridos gamtos istorijos muziejuje, teigė, kad žmonės 15 kartų dažniau žūsta nuo krintančių kokosų nei gauti mirtiną ryklio įkandimą. Burgesso pareiškimo bėda ta, kad jo informacija nebuvo patikrinta. Barssas tvirtina, kad Burgesso nurodytas 150 mirčių nuo kokosų visame pasaulyje skaičius yra tikslus arba net per mažas, tačiau jam taip pat trūksta dokumentų, patvirtinančių savo teiginius.

Nors skaičiai gali būti abejotini, neabejotinai kvaila miegoti ar ilsėtis po kokoso medžiu. Tiesą sakant, pasak Barsso, kai įmanoma, reikėtų vengti vaikščioti po kokoso medžiais. Yra potencialus pavojus ir tikrai yra įrašų apie sužeidimus.

Tiesą sakant, kai kuriuose kurortuose žmonės samdo kokosus iš medžių, kad poilsiautojai būtų saugūs. Tačiau tai ne visada daroma, todėl lankytojai turėtų paklausti kurorto ar viešbučio, ar jie taiko šią praktiką. Kad būtumėte saugūs, žmonės turėtų vengti krintančių kokosų riešutų, laikydami atokiai nuo medžių ir tiesiog vaikščiodami aplink juos.