Šimtmečius Kinijos alchemikai maišė įvairius junginius, ieškodami eliksyro, kuris atrakintų amžinojo gyvenimo raktą. Kažkuriuo vėlyvosios Tangų dinastijos metu, apie 850 m., šie alchemikai sumaišė salietrą – oksidatorių, šiandien žinomą kaip kalio nitratas – su siera ir medžio anglimi ir atsitiktinai atrado paraką. Jų sprogstamasis išradimas paskatino sukurti naujus ir labai veiksmingus ginklus – nuo ugningų strėlių ankstyvosiomis dienomis iki vėlesnio šautuvų, patrankų ir granatų kūrimo. Parakas taip pat šimtmečius buvo naudojamas nekariniams tikslams, pavyzdžiui, fejerverkams pramogoms ir sprogmenims, naudojamiems kasyboje ir tuneliuose.
Sprogstamasis atradimas:
Yra žinoma, kad Songų dinastija (960–1279 m. po Kr.) sumušė įsiveržusius mongolus „skraidančia ugnimi“ – strėlėmis, pritvirtintomis prie parako vamzdelių, kurios buvo uždegamos ir siųstos raketomis per priešo linijas.
Kitą šimtmetį mongolai taip pat pajuto pažangesnių parako pagrindu pagamintų ginklų geluonį, nes kinai ištobulino pirmąsias patrankas ir granatas.
Parakas išliko slaptu kinų ginklu iki XIII amžiaus, kai mokslas buvo perduotas senovės Šilko keliu į Europą ir Artimuosius Rytus.