Nėra arba nėra jokių įrodymų, kad poligrafo testai gali sugauti melagius, ir gana daug įrodymų prieš tai. Poligrafai pirmiausia veikia matuodami odos laidumą, kuris didėja esant prakaitui. Tačiau patyrę melagiai neprakaituoja. Iš tiesų, daugybė dvigubų agentų ir šnipų JAV vyriausybėje be vargo išvengė daugybės poligrafo testų. Kiti poligrafu išmatuoti kintamieji, įskaitant širdies plakimo ir kraujospūdžio pokyčius, taip pat gali būti lengvai suklastoti.
Garsusis CŽV Sovietų Sąjungos šnipas Aldrichas Amesas daugybę kartų išlaikė poligrafo testus. Jis paklausė savo sovietinio prižiūrėtojo, ką daryti su šiais bandymais, o prižiūrėtojas tik nusijuokė: „Nesijaudink, jie neveikia“. Jis buvo teisus.
Richardas Niksonas kažkada garsiai šmaikštavo: „Aš nieko nežinau apie melo detektorius, išskyrus tai, kad jie gąsdina žmones“. Teisėsaugos pareigūnai ir policijos pareigūnai, naudojantys poligrafo aparatus, nėra mokslininkai – jiems tiesiog sakoma, kad aparatas gali būti naudojamas melui aptikti, surengus kelių savaičių mokymą ir pradėti linksmą kelią, be jokios priežasties abejoti, kas jie yra. pasakojo. Deja, neigiami moksliškai negaliojančių melo detektoriaus testų rezultatai gali pakenkti žmogui visam gyvenimui ir sugriauti jo karjerą. Klaidingi teigiami poligrafo testų rezultatai yra dažni.
Tiesą sakant, tyrimai poligrafu yra dar griežtesni sąžiningiems žmonėms, kurie nėra įpratę suabejoti savo žodžiu. Patyrę melagiai, išmokyti slėpti veido išraiškas ir visada atrodyti ramūs, turi pranašumą, kai reikia išlaikyti testą. Valdžios įstaigoms suteikiamas klaidingas saugumo jausmas, kai poligrafo tyrimai tampa privalomi, o tai lemia tinginystę kitose saugumo srityse. Tai labai nenaudinga tose srityse, kur pareigūnams suteikiama jautri nacionalinio saugumo informacija ir jais pasitikima.
Poligrafo testas pagrįstas iš esmės abejotina moksline prielaida – kad egzistuoja visuotinai nuosekli koreliacija tarp melo/tiesos sakymo ir fiziologinių būsenų. Išsamūs tyrimai parodė, kad nėra.