Paprastai saugu risperidoną skirti vyresniems nei penkerių metų vaikams. Kai vaikas pradeda gydytis šiuo vaistu, svarbu pradėti nuo mažos dozės, kuri palaipsniui didinama, kol vaikas išgers reikiamą vaisto kiekį. Vartojant risperidoną vaikams, gali pasireikšti daug nepageidaujamų poveikių, todėl gydytojai atidžiai stebės savo vaikus, kad įsitikintų, jog vaistai jiems nepakenks. Vaikams ir paaugliams, sergantiems bipoliniu sutrikimu arba šizofrenija, risperidonas rekomenduojamas tik trumpalaikiam gydymui. Jaunesniems autizmu sergantiems vaikams gali būti naudinga ilgalaikis šio vaisto vartojimas mažesnėmis dozėmis.
Ar gydant šizofreniją saugu skirti risperidoną vyresniems nei 13 metų vaikams. Ši liga dažnai pasireiškia simptomais paauglystėje, todėl jaunesniems nei 13 metų vaikams šizofrenijos požymių greičiausiai nepasireikš. Medicininiais tyrimais nustatyta, kad vaikams, sergantiems šiuo sutrikimu, saugu vartoti iki 6 miligramų dozę, nors standartinė dozė yra 3 miligramai. Žinoma, kad šis gydymas yra saugus tik iki 8 savaičių, todėl gydytojai, norintys pratęsti gydymą risperidonu šizofrenija sergantiems vaikams, periodiškai apžiūrės šiuos pacientus, kad įsitikintų, jog nėra neigiamo poveikio.
Vaikams, jaunesniems nei 10 metų, gali būti saugiai skiriamas risperidonas bipoliniam sutrikimui gydyti. Tinkama šio gydymo dozė paprastai yra 2.5 miligramai, nors 6 miligramai vis dar yra saugi dozė. Risperidonas vaikams, sergantiems bipoliniu sutrikimu, paprastai skiriamas tik tris savaites, nes šio vaisto saugumas nebuvo įvertintas ilgesnį laiką.
Autistiškiems vaikams iki 5 metų galima saugiai skirti risperidoną. Gydant šį sutrikimą, vaistas skiriamas mažomis dozėmis, kurias lemia vaiko svoris ir tolerancija vaistui. Paprastai reikia skirti mažiausią veiksmingą dozę, nes risperidonas autizmu sergantiems vaikams gali būti skiriamas kaip ilgalaikis gydymas.
Yra keletas potencialiai rimtų šalutinių poveikių, kurie gali pasireikšti vartojant risperidoną vaikams. Tėvai turėtų stebėti, ar nėra galvos svaigimo, prastos koordinacijos ar mieguistumo požymių, dėl kurių vaikai gali netyčia susižaloti. Šis vaistas taip pat gali padidinti hiperglikemijos ir diabeto išsivystymo riziką – būkles, kurias reikia atidžiai stebėti, kad nesukeltų negrįžtamos žalos.