Nuotraukų atsisiuntimas iš interneto tikriausiai nepakenks kompiuteriui, nes vaizdo failuose nėra vykdomojo kodo, todėl virusui pasislėpti paveikslėlyje praktiškai neįmanoma. Virusai kartais gali atrodyti kaip vaizdo failai, naudojant dvigubus failų plėtinius, pvz., „file.jpg.exe“, o kai kuriose vaizdų prieglobos svetainėse taip pat gali būti kenkėjiškų programų. Atsisiuntę nuotraukas asmeniniam ar komerciniam naudojimui vartotojai taip pat turėtų žinoti apie autorių teisių įstatymus.
Kompiuterio failuose gali būti vykdomojo kodo, kuris veikia kaip programa, arba statinės informacijos, skirtos nuskaityti kita programine įranga. Vaizdo failai patenka į pastarąją kategoriją ir nebuvo sukurti taip, kad juose būtų vykdomasis kodas. Kadangi kompiuteriniai virusai, kirminai ir kitos kenkėjiškos programos veikia kaip vykdomosios programos, mažai tikėtina, kad kas nors, bandantis atsisiųsti nuotraukas, sukeltų pavojų jo kompiuteriui. Užpuolikas bent jau teoriškai gali sukurti tyčia sugadintą vaizdo failą, kuris sugadintų arba manipuliuotų failą atidarančia programa, tačiau tokio tipo ataka yra labai reta.
Didesnę grėsmę kelia vykdomosios programos, prisidengiančios vaizdo failais, kai kurių virusų ir kenkėjiškų programų autorių naudojama taktika, kad nuslėptų savo kenkėjiškus kūrinius. Vienas virusas, kuris buvo ypač veiksmingas tokio tipo apgaulei, išplito per el. pašto žinutes su priedu pavadinimu „AnnaKournikova.jpg.vbs“. Nors failo pavadinime buvo „.jpg“, ty galiojantis vaizdo plėtinys, tikrasis failo plėtinys buvo „.vbs“, vykdomasis formatas. Dėl to kiekvienas, kuris bandė atsisiųsti Rusijos teniso žvaigždės nuotraukas, iš tikrųjų atidarė virusą, kuris išsiuntė savo kopijas į kiekvieną vartotojo adresų knygos įrašą. Tikri vaizdo failai baigiasi tik „.jpg“, „.gif“ arba „.png“. Reikėtų vengti visų kitų plėtinių.
Kai kurios svetainės, siūlančios galimybę atsisiųsti nuotraukas, gali slapta bandyti vartotojo sistemoje įdiegti kenkėjiškas programas arba šnipinėjimo programas. Šios svetainės gali būti sukurtos siekiant nukreipti lankytojus arba gali būti teisėtos svetainės, į kurias buvo įsilaužta. Sveiko proto saugos priemonės, pvz., programinės įrangos atnaujinimas, gali padėti sumažinti kenkėjiškų programų užkrėtimo riziką.
Net jei jie randami per paieškos sistemą arba rodomi viešoje svetainėje, taip pat svarbu suprasti, kad internete esančios nuotraukos gali būti saugomos autorių teisių įstatymo. Šių nuotraukų atsisiuntimas mokyklos pristatymui, dalijimasis jomis su draugais arba naudojimas savo svetainėje gali būti autorių teisių pažeidimo forma. Ypač svarbu nustatyti vaizdo autorių teisių statusą, jei jis bus naudojamas komerciniais tikslais. Kai kurios svetainės skelbia turinį pagal mažiau ribojančią licenciją, leidžiančią vartotojams atsisiųsti nuotraukas tam tikrais tikslais. „Creative Commons“ arba „viešojo domeno vaizdų“ paieška gali padėti apsaugoti naudotojus nuo karšto vandens.