Ar saugu išpilti pūlių kišenę?

Paprastai nėra saugu ištuštinti pūlių kišenę, nebent procedūrą atlieka sveikatos priežiūros specialistas, nes savęs gydymas nusausinant ar bandant ištraukti turinį gali sukelti randus ir sisteminę infekciją. Pūliai, kurie susidaro reaguojant į bakterinę infekciją, gali būti balti arba geltoni, o kartais gali būti nedideli kraujo kiekiai.

Pūlių kišenė gali susidaryti dėl danties absceso, užkrėsto plauko folikulo arba dėl spuogų. Be to, kartais susidaro ant tonzilių, o tai paprastai rodo infekciją. Jie atrodo kaip maži balti iškilimai ar kišenės, dėl kurių gali būti skausmingas rijimas. Kai ant tonzilės aptinkama pūlių kišenė, tai dažniausiai lydi tonzilių patinimas, paraudimas ir skausmas – tonzilito požymiai.

Žmonėms, kurių burnoje atsiranda pūlių, dažnai atsiranda kitų simptomų, tokių kaip blogas kvapas iš burnos, skausmas ir paraudimas. Be to, kiti simptomai gali būti ausų skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis ir raumenų skausmas. Kaip ir pūlingos kišenės kitose kūno vietose, burnos pūlingos kišenės neturėtų būti trikdomos pirštais ar kitais daiktais dėl infekcijos plitimo pavojaus.

Pūlinės kišenės gydymas paprastai apima geriamuosius antibiotikus, vietinį antibiotikų tepalą arba abiejų derinį. Jei ant odos atsiranda pūlių, gydytojas gali rekomenduoti dėti šiltus kompresus ant odos. Šilti kompresai ramina ir gali sumažinti uždegimą, taip pat sumažinti skausmą ir paraudimą. Šiltų kompresų naudojimas paprastai yra saugus, tačiau svarbu kiekvieną kartą naudoti naują kompresą, kad išvengtumėte pakartotinio užsikrėtimo.

Kai gydytojo kabinete išpilama pūlių kišenė, procedūra atliekama steriliomis sąlygomis. Procedūra nėra itin skausminga ir daugeliu atvejų prieš procedūrą ta vieta yra paruošiama vietiniu anestetiku. Jei pūlinga infekcija yra plati, gali prireikti jį išdurti ambulatoriškai.

Jei skiriami geriamieji antibiotikai, svarbu, kad būtų baigtas visas kursas. Jei ne, infekcija gali išlikti arba net pablogėti. Antibiotikai gali sukelti didelių virškinimo trakto sutrikimų. Jei jie atsiranda, reikia pasikonsultuoti su gydytoju, kad pacientas dėl jų gydymo neatsisakytų.