Nemokamas „WiFi®“ arba viešosios interneto prieigos taškai yra viešos vietos, kuriose interneto ryšys yra prieinamas bet kuriam transliavimo diapazone. Kavinės, bibliotekos, mokyklų miesteliai ir visuomenės centrai yra tik keletas vietų, kur žmonės gali patekti. Paprastai viešosios interneto prieigos taškais naudoti saugu laikantis kelių sveiko proto taisyklių.
Viešosios interneto prieigos taško tinklai dažnai yra nešifruoti, nes norint šifruoti reikia kiekvieno prie tinklo prisijungusio asmens prisijungimo duomenų, o tai trukdo pasiekti. Tinklai, kuriems nereikia kredencialų, gali lengvai pereiti prie bet kurio vartotojo nurodymo arba jo visai nenurodant.
Belaidis maršrutizatorius transliuoja visus dialogus, vykstančius tarp jo ir prijungtų kompiuterių. Jei dešimt kavinės lankytojų naudojasi kompiuteriais prisijungdami prie interneto, tikrindami el. paštą ar atsisiųsdami muzikos, dešimt pokalbių transliuojami visoje kavinėje ir artimiausioje aplinkoje. Kiti esantys diapazone gali naudoti plačiai prieinamus įrankius, kad galėtų pasiklausyti šio dialogo, gaudydami ir analizuodami duomenų paketus. Tai geras būdas netoliese esantiems piktavaliams asmenims gauti naudotojų vardus, slaptažodžius, el. pašto žinutes ir kitą asmeninę informaciją, kuri keliauja nešifruota belaidžiame tinkle.
Atsargumo sumetimais naudotojai gali vengti lankytis svetainėse, kuriose naudotojų vardai, slaptažodžiai arba el. laiškai siunčiami aiškiai, naudodamiesi nemokamu „WiFi®“. Be to, kai prie tokių svetainių iš namų patenkate, duomenys vis tiek keliauja internetu paprastu tekstu, atsižvelgiant į internetinius šnipinėjimus. Vengdami lankytis svetainėse viešai, vartotojai tik pašalina papildomą vietinių vartotojų, kurie gali šnipinėti belaidžio ryšio srautą, riziką.
Net jei nemokamas WiFi® tinklas yra užšifruotas, yra įvairių šifravimo tipų. Senas protokolas, žinomas kaip Wired Equivalent Privacy (WEP), gali būti lengvai sulaužytas naudojant lengvai prieinamą programinę įrangą. Tik stipresnė „WiFi® Protected Access“ (WPA) neleis vietiniams šnipšteliams iššifruoti dialogo tarp kompiuterio ir belaidžio maršruto parinktuvo. Visais atvejais maršrutizatorius iššifruos srautą prieš siųsdamas jį į internetą, todėl internetiniai šnipinėjimo įrenginiai vis tiek galės nuskaityti nešifruotus duomenis, kuriais keičiatės tarp jūsų ir interneto. WPA neleis tik vietiniams šnipinėjimo pranešimams nuskaityti belaidžio ryšio srautą.
Tačiau saugu naudoti viešosios interneto prieigos taškus norint pasiekti svetaines, kurios užtikrina tiesioginį (taip pat vadinamą tašką į tašką) šifravimą. Visapusiškas šifravimas automatiškai įdiegiamas, kai lankotės svetainėje, kurios adresas prasideda https. Tokiu atveju naršyklė užšifruos visą ryšį prieš išeidama iš kompiuterio ir bus iššifruota tik paskirties svetainėje. Svetainė taip pat užšifruoja viską nuo pat pabaigos, kurią iššifruoja naršyklė. Triukšmas, tiek vietinis, tiek internetinis, vis tiek gali sugauti perduodamus duomenų paketus, tačiau tų paketų turinys bus neįskaitomas.
Internetinė bankininkystė naudoja tiesioginį šifravimą, kaip ir pirkinių krepšeliai ir visos teisėtos svetainės, kurioms reikalinga asmeninė informacija norint teikti paslaugą ar produktą. Idealiu atveju bet kuri svetainė, kuriai reikalingas naudotojo vardas ir slaptažodis, turėtų užtikrinti saugų ryšį, kad būtų galima keistis tais kredencialais, tačiau daugelis svetainių, kuriose reikalinga registracija, leidžia naudotojo vardui ir slaptažodžiui keliauti aiškiai. Deja, tai pasakytina ir apie kai kurias žiniatinklio el. pašto paslaugas. Šiuo atveju el. laiškas taip pat keliauja skaidriai, kad šnipinėjimas galėtų sugauti ir perskaityti.
Nors nemokamas WiFi® yra saugus saugioms svetainėms, labai jautri veikla turėtų būti atliekama tik iš asmens namų kompiuterio. Viešu kompiuteriu negalima pasitikėti niekuo, išskyrus atsitiktinį naršymą. Kompiuteriai slaptažodžius, naudotojų vardus ir kitus atskleidžiančius duomenis saugo tam tikro tipo atmintyje, vadinamoje talpykloje, todėl kiti gali juos vėliau atkurti. Viešasis kompiuteris taip pat gali būti užkrėstas klaviatūros įrašymo programine įranga, kuri įrašo klavišų paspaudimus, taip pažeidžiant šifravimo „taškas į tašką“ tikslą, užfiksuodama sąskaitų numerius, naudotojų vardus ir slaptažodžius, kai jie įvedami į klaviatūrą.
Kad kompiuteris būtų saugus, vartotojai turėtų naudoti patikimą antivirusinę ir šnipinėjimo programinę įrangą, kuri yra dažnai atnaujinama. Be to, žmonės turėtų reguliariai ieškoti rootkit, kurie yra scenarijai, kuriuos galima naudoti nuotoliniu būdu valdant kompiuterį internete be savininko žinios. „Rootkit“ naudoja išteklius, kurie gali sulėtinti našumą, trukdyti tinkamai veikti kompiuteriui, taip pat gali būti naudojami klavišų registratoriams ir kitai kenkėjiškai programinei įrangai įdiegti.