Klindamicinas yra antibiotikas, kuris paprastai laikomas saugiu nėštumo metu, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kurios negydomos infekcijos gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Gydytojai dažniausiai skiria klindamiciną nėštumo metu, kad pašalintų bakterinės vaginozės ir infekcijų grėsmę gimdos ar vaisiaus audiniuose. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) priskyrė šį vaistą B nėštumo kategorijai, nes tyrimai neparodė žalingo poveikio gyvūnų vaisiui. Kita vertus, žinoma, kad šis vaistas prasiskverbia per placentą ir, kadangi tyrimų su žmonėmis nepakanka jo saugumui patvirtinti, jis turėtų būti vartojamas tik tada, kai gydytojas mano, kad jo nauda yra didesnė už bet kokią riziką moteriai ir vaisiui.
Bakterinė vaginozė yra dažna infekcija, kurią paprastai reikia gydyti nėštumo metu, nes ji gali pakenkti vaisiui. Pagrindinė rizika yra padidėjusi priešlaikinio gimdymo tikimybė ir mažas gimimo svoris. Nors klindamicinas gali gydyti infekciją, ši būklė dažnai būna besimptomė, todėl moterys, linkusios į priešlaikinį gimdymą, gali būti tiriamos dėl to, nepaisant simptomų trūkumo. Tai rodo, koks pavojingas jis gali būti negydomas ir kodėl klindamicinas nėštumo metu dažnai reikalingas, kai diagnozuojama bakterinė vaginozė.
Šis vaistas taip pat kartais vartojamas vaisiaus audinių ar gimdos infekcijoms gydyti, nes jis gali prasiskverbti per placentą. Kita vertus, gydytojai gali palaukti, kol gims kūdikis, norėdami gydyti tam tikras motinos infekcijas, jei jos yra nedidelės ir nekelia pavojaus motinai ar kūdikiui. Pavyzdžiui, mažai tikėtina, kad gydytojai klindamiciną naudos nėštumo metu spuogams gydyti, nes šios būklės rizika paprastai nėra didesnė už daugelio vaistų nėštumo metu keliamą riziką. Vietoj to jie gali palaukti, kol gims kūdikis, arba pasirinkti antibiotiką, kuris buvo tinkamai ištirtas su žmonėmis.
Nors tyrimai su gyvūnais nepadidina apsigimimų rizikos vartojant klindamiciną nėštumo metu, todėl jis priklauso B nėštumo kategorijai, jį vis tiek reikia vartoti atsargiai. Taip yra todėl, kad su žmonėmis atlikti tyrimai nebuvo pakankamai kontroliuojami, kad būtų galima nustatyti tikslų poveikį žmogaus vaisiui. Saugumo sumetimais daugelis gydytojų šį vaistą skiria tik antrąjį trimestrą, o tai gali sumažinti persileidimo ar apsigimimų riziką. Be to, reikia pažymėti, kad šio vaisto nedideliais kiekiais patenka į motinos pieną, todėl žindančioms motinoms patariama palaukti kelias valandas prieš žindymą, jei jos turi vartoti šį vaistą.