Viena iš šlapinimosi į lovą priežasčių iš tiesų yra paveldimumas; vaikai iš šeimų, kuriose yra šlapinusios lovą, dažniau patys tampa šlapintojais į lovą. Kadangi su lovos šlapinimu gali būti siejama daug gėdos ir stigmos, labai svarbu leisti vaikams suprasti, kad situacija yra ne jų kaltė, nesvarbu, ar priežastis yra paveldima, ar ne. Žinojimas apie šeimos šlapinimosi į lovą istoriją taip pat gali padėti tėvams pagalvoti apie vaikų auginimą.
Formaliai žinoma, kad enurezę gali sukelti daugybė veiksnių. Gydytojai dažnai skiria staigų šlapinimąsi į lovą, kai kas nors netikėtai pradeda šlapinti lovą, ir lovos šlapinimosi modelį. Staigus šlapinimasis į lovą rodo, kad atsirado medicininė priežastis, pvz., šlapimo takų infekcija, o vaikas, kuris visada šlapinasi lovą, gali tai daryti dėl paveldimumo ar dėl kitų veiksnių.
Šeimose, kuriose yra buvę lovos šlapinimų arba miego sutrikimų, labai dažnai šlapinimasis į lovą yra paveldimas. Tyrimai parodė, kad vaikas, kurio vienas iš tėvų sušlapino lovą vaikystėje, turi apie 44% galimybę šlapintis į lovą. Šlapinimosi į lovą tikimybė padidėja iki 77%, kai du tėvai šlapino lovą. Mokslininkai taip pat rado du genus, kurie gali paskatinti vaikus šlapintis į lovą.
Yra keletas gydymo būdų, kaip atsikratyti vaikų įpročio arba padėti vaikams greičiau išmokti valdyti šlapimo pūslę. Įprastas pasirinkimas yra signalizacija, perspėjanti vaiką, kai yra drėgmės, kad vaikas eitų į tualetą. Tačiau tėvai turėtų žinoti, kad šlapinimasis į lovą taip pat gali būti psichologinio streso arba nepilno šlapimo pūslės išsivystymo pasekmė, todėl dėl šių priežasčių gali prireikti papildomo įvertinimo ir kitokio gydymo.
Jei vaikas pradeda šlapinti lovą, jį reikia nuvežti pas pediatrą. Gydytojas gali surinkti šeimos istoriją, atlikti kai kuriuos tyrimus ir pasikalbėti su tėvais bei vaiku, kad nustatytų galimas priežastis. Svarbu nustatyti priežastį, nes tai gali turėti įtakos gydymo eigai; Pavyzdžiui, staigus šlapinimasis į lovą dėl infekcijos gali būti išgydomas paprastu antibiotikų kursu, o šlapinantis į lovą dėl psichologinio streso gali prireikti psichoterapijos.
Lovos sušlapinimas yra labai dažnas reiškinys. Bene kiekvienas vaikas patiria bent vieną nelaimingą atsitikimą, ypač anksti treniruočių ant puoduko dienomis, todėl vaikai turėtų būti mokomi, kad jiems nereikia gėdytis, jei jie sušlapina lovą. Jei vaikams atsiranda nerimo dėl šlapinimosi į lovą, dėl šio nerimo šlapinimąsi į lovą gali būti sunkiau gydyti ir jie gali persimesti į elgesį dienos metu, o tai gali sukelti elgesio problemų, kurios gali trukdyti mokytis ir socializuotis.