Pasikartojantis streso sužalojimas – tai kūno sausgyslių, raumenų ar minkštųjų audinių pažeidimas, kurį sukelia paprasti pasikartojantys judesiai. Daugelis žmonių, kurie daug naudoja kompiuterius, patiria pasikartojančius streso sužalojimus, kai rašo tekstą, pelė pelės klavišą ir kai dirba ergonomiškai nepatogios darbo vietos. Sužalojimai spausdinant gali tapti labai rimti, ypač jei jie nėra sprendžiami. Esant žemam lygiui, spausdinimo traumos gali priversti žmones kurį laiką nedirbti, kol jie gyja, tačiau žmonės taip pat gali būti labai suluošinti, jei nesprendžia problemos. Laimei, galima imtis priemonių, kad būtų išvengta spausdinimo traumų ir ilgainiui palaikytumėte savo sveikatą.
Pasikartojančių stresinių sužalojimų ryšys su konkrečiomis profesijomis yra šimtus metų. Istorikai jau XVII amžiuje pastebėjo, kad rašytojai ir raštininkai dažnai susižalodavo rankas, o mėsininkai ir fiziniai darbuotojai kartais turėdavo panašius skausmus, ypač viršutinėje kūno dalyje. Kadangi kompiuterių ir rašomųjų mašinėlių naudojimas tapo plačiai paplitęs, daugelis žmonių atkreipė dėmesį į spausdinimo traumų sąvoką.
Yra įvairių tipų pasikartojančių stresinių traumų, kurias galima įgyti spausdinant, nuo teniso alkūnės iki tendinito. Daugelis šių sužalojimų gali būti išgydyti, jei pacientas pakankamai anksti suvokia žalą ir imasi priemonių jai gydyti bei išvengti pakartotinio sužalojimo. Kiti pasikartojantys streso sužalojimai, tokie kaip cistos ir riešo kanalo sindromas, gali būti pavojingesni. Riešo kanalą sukelia patinimas aplink kaulus ir raiščius, dėl kurių suvaržytas judėjimas ir skausmas. Jei leidžiama progresuoti, ją galima gydyti tik chirurginiu būdu.
Nors spausdinimo sužalojimai gali būti rimti, juos galima sumažinti iki minimumo, o daugelis gydytojų labiau susirūpinę dėl pelės. Naudojant pelę ranka priverčiama į keistą padėtį ir galiausiai gali būti padaryta daugiau ilgalaikių pažeidimų nei spausdinant. Kad būtų išvengta pasikartojančių sužalojimų dėl streso, visi kompiuterių naudotojai turėtų skirti laiko įrengti ergonomišką darbo vietą, kuri padėtų laikyti rankas lygiai ir tiesiai nuo alkūnės, riešams esant neutralioje padėtyje. Rašant riešų negalima sulenkti ir į ką nors remtis, o kojas sodinti ant žemės arba ant kojų atramos. Mašininkai taip pat turėtų stengtis sėdėti tiesiai, nesilenkdami ir nesilenkdami į monitorių. Taikant šias priemones, sužalojimų spausdinimo tikimybė bus mažesnė.
Poilsis yra labai svarbus, jei žmonės nori išvengti traumų spausdinant. Maždaug kas 20 minučių kompiuterių vartotojai turėtų atsikelti, vaikščioti, išsitiesti ir ypač ištiesti rankas. Rankas galima sujungti ir ištiesti už nugaros arba sujungti priešais kūną sulenktomis alkūnėmis ir švelniai sukant iš vienos kūno pusės į kitą. Pirštai ir nykščiai turi būti visiškai pasukti, o rankos turi būti ištiestos į išorę nuo kūno, viena ranka suėmus kitą ir tada perjungti. Tai taip pat suteikia mašinistams galimybę pailsinti akis.
Jei mašininkas pastebi besivystančių spausdinimo traumų požymius, pvz., tirpimą, dilgčiojimą, įtampą, skausmą ar ribotą judesių diapazoną, mašininkė turėtų pailsėti. Šiai būklei gydyti gali būti naudojami įvairūs gydymo būdai – nuo masažo iki kompresų, kuriuos reikėtų atlikti prieš mašininkui grįžus į darbą.