Užsakomųjų paslaugų teikimas – tai tam tikrų verslo dalių arba viso verslo perkėlimas iš šalies, kurioje yra įmonė, krantų. Daugelis įmonių taiko šią praktiką kaip taupymo priemonę ir neabejotinai gali sutaupyti pinigų. Tačiau šią problemą labai apsunkina visi susiję veiksniai, todėl verta pažvelgti į tai, kaip daugumos įmonių perkėlimas į užsienio šalis gali sutaupyti ir tuo pačiu metu kainuoti.
Pirma, ne visos užsakomosios paslaugos nukreipiamos į šalis, kuriose išlaidos mažesnės. Kai kurios šalys perkelia gamyklas, parduotuves ir patalpas į šalis, kuriose išlaidos didesnės, tačiau gali būti taikomos mokesčių lengvatos. Paprastai tokia praktika apima šalis, kuriose išlaidos įdarbinant žmones ir nuomos ar nuosavos patalpos darbuotojams apgyvendinimui yra žymiai mažesnės, taip pat gali būti taikomos mokesčių lengvatos įdarbinant daug žmonių toje šalyje.
Labai išsivysčiusiose šalyse darbo užmokesčio ir patalpų sąnaudos gali būti didelės, o įmonės gali mokėti dalį šios kainos kitur, vis tiek įdarbindamos tokius pat kvalifikuotus darbuotojus. Įmonėms, norinčioms sumažinti išlaidas, užsakomųjų paslaugų teikimas gali būti perspektyvi priemonė tai pasiekti, tuo pačiu leidžiant įmonei mokėti už brangesnius darbuotojus šalyje, kurioje ji buvo įsteigta. Daugelyje įmonių dirba vietiniai darbuotojai ir samdomi darbuotojai, o kitos didžiąją dalį verslo perkelia į užsienio šalis.
Buvo neigiamų reakcijų į įmones, kurios visus savo verslo aspektus perduoda iš išorės. Pavyzdžiui, daugelis įmonių nusprendė perkelti pagalbos klientams linijas į užsienio šalis, o kai kurios pastebėjo, kad ši praktika neveikia gerai. Žmonės, kuriems padėjo šios linijos, negavo tokių paslaugų, kurių reikėjo, kad liktų klientais, o kai kurios įmonės nusprendė nebeperduoti pagalbos linijos ir klientų aptarnavimo darbų iš išorės, kad geriau aptarnautų klientus. Esmė ta, kad jei klientų nepasitenkinimas sumažina pigesnes darbuotojų išlaidas, tai užsakomųjų paslaugų naudojimas netaupo pinigų.
Kitas būdas įvertinti užsakomųjų paslaugų teikimą yra tai, kaip jis veikia vietinę ekonomiką pagrindinėse šalyse, kuriose veikia verslas, ir priklauso nuo produktų ar paslaugų pardavimo. Darbo vietų pašalinimas iš šalies daro įtaką jos ekonomikai ir vartotojų perkamajai galiai. Nors užsakomųjų paslaugų teikimas gali lemti galimybę pasiūlyti produktus mažesnėmis kainomis, klientų skaičius ir vartotojų išlaidos mažėja, kai nėra darbo. Tai dažnai kritikuojama praktika.
Pavyzdžiui, JAV daugelis gamybos darbų buvo perduoti iš išorės. Ne visi darbo netekę žmonės gali susirasti kitą darbą, uždirbantį tiek pat pinigų, o didelis nedarbas, ypač miestuose, kurie anksčiau buvo orientuoti į gamybą, turi įtakos ir kitoms tų miestų verslui. Kai įmonės pradeda tiek daug užsakomųjų paslaugų, kad didėja nedarbas, o bendra ekonomika šlubuoja, šios įmonės gali nesugebėti užsidirbti pinigų. Kitaip tariant, jie gali sukurti situaciją, kai nėra vartotojų, kurie pirktų jų produktus, kad ir kokie nebrangūs jie būtų. Galų gale teigiama, kad vartotojų perkamosios galios mažėjimas įmonėms gali kainuoti daug daugiau, nei jos sutaupytų pasinaudodamos išorės paslaugomis.
Kitas veiksnys, kurį verta apsvarstyti, yra besivystančių šalių ekonomikos skatinimo poveikis. Nors humanitariniu požiūriu tai gali būti labai pageidautina, yra tam tikrų galutinių pasekmių. Nuolatinis darbas šiose šalyse padeda pakelti gyvenimo lygį, o tai ilgainiui padidins darbuotojų įdarbinimo tokiose šalyse ir turto nuomos ar įsigijimo išlaidas. Pragyvenimo lygio pakėlimas užsienio ir vietiniams darbuotojams galėtų kainuoti maždaug tiek pat.
Galiausiai ši praktika sutaupo pinigų ir greičiausiai bus tęsiama. Šalys gali padaryti užsakomųjų paslaugų patrauklumą suteikdamos mokesčių lengvatas įmonėms, kurios išlaikys darbo vietas šalies ribose. Tačiau net ir su paskatomis nesinaudoti išorės paslaugomis, tikėtina, kad šios bendros verslo praktikos nauda ir toliau išliks. Įmonės, teikiančios išorės paslaugas, turi įvertinti ne tik trumpalaikes santaupas, bet ir galimas ilgalaikes išlaidas bei galbūt naudą tiek sau, tiek visai visuomenei.