Sprendimų priėmimo procese veikia dvi jėgos. Vienas iš jų yra sistemingas ir analitiškas, o norint priimti pagrįstą sprendimą, reikia naudoti logiką ir samprotavimus. Kita vertus, emocijos taip pat vaidina svarbų vaidmenį priimant sprendimus, todėl pasirinkimai yra paveikti vidinių šališkumo ir pageidavimų ir mažiau pagrįsti logika. Čikagos universiteto projekte mokslininkai norėjo palyginti, kaip žmonės priima sprendimus, kai svarsto problemą savo gimtąja kalba, o ne mąstydami apie tai antrąja kalba. Jie nustatė, kad žmonės, priimdami sprendimus užsienio kalba, yra racionalesni ir mažiau vengia rizikuoti, nes yra mažiau emocinių ryšių.
Emocinis kalbos bagažas:
Čikagos universiteto mokslininkas Sayuri Hayakawa paaiškino, kad žmonės negali atsieti savo gimtosios kalbos nuo emocijų, o tai painioja loginį mąstymą, Mažiau emocijų prilygsta racionalesniam mąstymo procesui.
Vieno testo metu respondentams buvo duota 15 USD ir paklausta, ar statyti 1 USD už monetos išvertimą, kur jie uždirbtų 1.50 USD, jei laimėtų, bet prarastų 1 USD, jei pralaimėtų. Jei jie atliktų visus 15 statymų, šansai užsidirbti būtų jų naudai. Respondentams ši situacija buvo pristatyta pirmąja kalba anglų kalba, o po to antrąja – ispanų kalba.
Respondentų, apsispręsdami užsienio kalba, statymą priimdavo dažniau, nuo 71 iki 54 proc. „Žmonės, kurie įprastai priima sprendimus užsienio kalba, gali būti mažiau šališki“, – padarė išvadą Hayakawa ir pridūrė, kad jie demonstruoja „mažiau trumparegiško netekties baimę“.