CV tikslas dažnai yra viena iš galingiausių gyvenimo aprašymo dalių. Jame paprastai apibendrinamos pareigos, į kurias pretenduoja darbo ieškantis asmuo, ir pagrindinė jo kvalifikacija tam darbui. Rašant veiksmingą gyvenimo aprašymą, reikia atsižvelgti į keletą dalykų.
Svarbiausias dalykas rengiant gyvenimo aprašymą yra suvokimas, kad ši, atrodytų, paprasta gyvenimo aprašymo dalis bus vienas iš pirmųjų dalykų, kuriuos būsimasis darbdavys pamatys apie darbo ieškantįjį. Todėl svarbu jį naudoti, kad būtų parodytas profesionalumo lygis, pabrėžiant pagrindines kvalifikacijas, kurios yra svarbios pozicijai, į kurią pretenduojama, su gerai apgalvota sakinio struktūra. Kitas dalykas, kurį reikia atsižvelgti rašant gyvenimo aprašymą, yra būtinai išvardyti kai kuriuos karjeros tikslus, kurie leistų samdančiajai šaliai pamatyti daugiau nei ankstesnė patirtis.
Dar vienas svarbus aspektas rašant gyvenimo aprašymą yra auditorijos pažinimas ir tikslo pritaikymas jai. Pavyzdžiui, gyvenimo aprašymą gali gauti žmogiškųjų išteklių skyrius arba jį pirmiausia gali perskaityti įmonės vadovas, atsižvelgiant į organizacijos dydį. Šioms dviem skirtingoms auditorijoms gali prireikti skirtingų stilių. Taip pat svarbu stengtis parašyti tokias kvalifikacijas, kurios atitiktų tai, ko skaitytojas gali ieškoti būsimam darbuotojui.
Kai samdanti šalis skaito gyvenimo aprašymo tikslą, jie dažnai susipainioja, nes teiginys tiesiog per daug neaiškus. Labai svarbu, kad tikslas būtų parašytas su konkrečiais aprašymais ir kvalifikacijomis, o ne „slapukų pjaustyklės“ informacija, kurią būtų galima panaudoti kreipiantis į bet kurią poziciją. Geras būdas įsitikinti, kad gyvenimo aprašymo tikslas yra konkretesnis, yra nuodugniai ištirti poziciją, į kurią pretenduojama, ir sukurti tikslą remiantis konkrečiu tyrime aptiktu turiniu.
Galiausiai, rašant gyvenimo aprašymo tikslą, svarbu naudoti teisingą gramatiką ir daug stiprių veiksmų veiksmažodžių, kurie gali apimti tokius žodžius kaip sukurta, valdoma, organizuota ir daugelis kitų. Vėlgi, tai dažnai yra pirmoji gyvenimo aprašymo dalis, kurią darbdavys gali pamatyti ir tikriausiai atmes, radęs rašybos ar kitų gramatinių klaidų.