Mikroskopas yra mokslininkas, kuris mikroskopu tiria įvairių medžiagų struktūras ir sudėtį. Paprastai ji paruoš savo mėginius, apžiūrės juos po mikroskopu, atkreips dėmesį į savo suvokimą ir įrašys arba nufotografuos mikroskopinius vaizdus. Mikroskopas mėgėjas gali naudoti paprastą šviesos mikroskopą, kad ištirtų didesnius egzempliorius – nuo svogūnų lukštų iki plaukų folikulų. Kai mikroskopė tobulėja savo darbe, ji gali naudoti sudėtingesnius instrumentus, tokius kaip kontrastinės šviesos mikroskopai ir skenuojantys elektroniniai bei tuneliniai elektroniniai mikroskopai. Tuneliniai elektroniniai mikroskopai leidžia pažangiausiems mikroskopams tyrinėti atskirus atomus ir molekules.
Mikroskopija naudojama beveik visose mokslinių tyrimų srityse. Pavyzdžiui, daugelis mikroskopų dirba citologijos ar anatomijos srityse. Jie po mikroskopu gali ieškoti vėžinių ląstelių, per kraują plintančių patogenų, bakterijų ar virusų. Kai kurie mikroskopininkai gali ieškoti tik tam tikrų medžiagų, tokių kaip vėžinės ląstelės. Jei ląstelės yra, gydytojas ir pacientas informuojami apie rezultatus ir tuo baigiasi mikroskopininko darbas. Kiti mikroskopininkai gali tyrinėti būdus, kaip vėžinės ląstelės plinta, kaip virusai mutuoja ir kas naikina tam tikras bakterijų rūšis.
Ne visi mikroskopininkai studijuoja medžiagą, susijusią su žmogaus kūnu. Kai kurie tyrinėja augalų ir gyvūnų gyvenimą. Pavyzdžiui, jie gali ištirti vandens mėginius, kad sužinotų, kokios bakterijos ar toksinai yra vandenyje.
Tačiau mikroskopui nereikia tirti gyvų organizmų. Pavyzdžiui, geomokslininkai naudoja perdavimo elektronų mikroskopus geologinėms medžiagoms tirti nanometrų skalėje. Dėl to jie gali daugiau sužinoti apie įvairių geologinių darinių cheminę sudėtį, oksidaciją ir oro sąlygas.
Priklausomai nuo to, kokia studijų sfera domisi mikroskopu, yra begalė karjeros galimybių. Profesionalai gali rasti galimybių dirbti medicinos, biologijos ir geologijos srityse. Taip pat yra galimybių teismo ekspertizės, elektronikos ir maisto mokslo srityse. Paprastai mikroskopininkai samdomi dirbti universitetuose, ligoninėse ir medicinos mokyklose. Jie taip pat gali ieškoti darbo muziejuose, vyriausybinėse agentūrose, nepriklausomose laboratorijose ir didelėse korporacijose.
Norintiems tapti mikroskopu, geriausia, jei ji vidurinėje mokykloje baigtų ketverių metų gamtos mokslų kursus. Rekomenduojama įgyti ketverių metų biologijos, chemijos, geologijos ar fizikos laipsnį, ypač tiems, kurie nori dirbti sudėtingesnėje, moksliniais tyrimais pagrįstoje aplinkoje. Yra daug dvejų metų trukmės mikroskopijos kursų, kuriuose mokoma pagrindinių dalykų. Dvejų metų programos idealiai tinka žmonėms, norintiems mikroskopinio techniko karjeros.