Ką daryti, jei mano vaikas nekenčia mokyklos?

Daugelis vaikų teigia, kad nekenčia mokyklos ir gali prašyti arba maldauti neiti. Tai gali būti signalas, kad jūsų vaikui sunku susirasti draugų, jis turi problemų su kitais mokiniais arba mokymosi iššūkis. Pokalbis su vaiku ir glaudus bendradarbiavimas su mokykla gali padėti sumažinti vaiko nemeilę. Vaikams ne visada patinka lankytis pamokose, tačiau sprendžiant problemas tai gali atrodyti mažiau grėsminga vieta. Taip pat atminkite, kad vaikas greičiausiai negerbs mokyklos ar savo mokytojų, nebent jūs taip pat parodysite jiems tinkamą pagarbą.

Vaikai gali nemėgti mokyklos dėl labai rimtų priežasčių. Juos galima suskirstyti į tris kategorijas: socialinis ostracizmas, mokymosi iššūkiai ir sunkumai veikiant aplinkoje, kaip ir hiperaktyviems vaikams. Į visas šias priežastis reikia žiūrėti rimtai ir jas ištirti. Pirmas dalykas, kurį tėvai turi padaryti, yra išsiaiškinti, kas sukelia problemų mokykloje. Pirmiausia pasikalbėkite su vaikais ir leiskite jiems paaiškinti visas problemas. Kai vaikai negali suteikti pakankamai informacijos, pasikalbėkite su vaiko mokytojais, nes daugelis turi daug idėjų apie tai, kas gali sukelti sunkumų.

Pavyzdžiui, vaikui, kuris neturi draugų, mokykla gali pasirodyti labai vieniša vieta. Jei vaikui nesiseka susidraugauti, paprašykite mokytojo ar direktoriaus pagalbos suporuojant vaiką su kitu asmeniu, kuriam taip pat gali prireikti draugo. Mokyklos taip pat dažnai sulaukia naujų mokinių, o vaikas, neturintis draugų, gali savanoriškai tapti „gidu“ naujam mokiniui savo klasėje.

Daugelyje mokyklų yra draugystės klubai, kurie gali padėti vaikui išmokti būti geru draugu. Dažnai vaikai, lankantys draugystės klubus, tampa draugais, kai lavina naujus socialinius įgūdžius. Be to, nauji įgūdžiai gali būti praktikuojami su ilgamečiais klasės draugais. Tėvai gali palengvinti žaidimo pasimatymus po pietų arba savaitgaliais, kad vaikai galėtų išbandyti draugystę ne tokios konkurencijos aplinkoje.

Kai kuriais atvejais vaikas nemėgsta mokyklos dėl erzinimų ar patyčių. Nors dauguma mokyklų taiko nulinės tolerancijos politiką tokiam elgesiui, nebent erzinimas būtų stebimas tiesiogiai, mokytojams ar darbuotojams jis gali būti neaiškus. Sužinojus iš vaiko, ar yra vienas ar daugiau vaikų, kurie apsunkina gyvenimą, gali padėti sustabdyti patyčias. Svarbu išlikti aktyviems šiuo klausimu ir toliau pranešti apie bet kokius patyčių ar erzinimo atvejį.

Vaikai, kuriems sunku neatsilikti nuo akademikų, taip pat gali teigti, kad nekenčia mokyklos. Vaikui turi būti labai sunku suvokti, kad visi kiti, atrodo, sugeba suprasti dalykus, kurie jam nepastebi. Neteisingas atsakymas į klausimus arba prasti pažymiai yra geras požymis, kad vaikas patiria, galbūt per daug, iššūkį mokymo programose.

Apskritai prasti rezultatai mokykloje ir atliekant standartizuotus testus rodo, kad vaikai gali turėti mokymosi iššūkių arba mokymosi skirtumų. Jei vaiko veikla pablogėjo, turėtumėte paprašyti, kad jūsų vaikas būtų patikrintas, kad išvengtumėte mokymosi sutrikimų. Nustačius kokią nors negalią, mokyklos pagalba gali nulemti pozityvesnį požiūrį.

Vaikams, turintiems dėmesio sutrikimų, pats sėdėjimas nejudantis dažnai būna sudėtingas ir sunkus. Be to, mokytojas gali netyčia sustiprinti nemėgimą mokyklai, pakartotinai atkreipdamas dėmesį į problemą arba bausdamas vaiką už nesugebėjimą susikaupti. Dažnai tokios bausmės reiškia neprieinamumą prie tokių dalykų kaip pertrauka, vienintelė galimybė vaikui sudeginti energiją, kuri neleidžia jam ramiai būti ramiam.
Tėvams svarbu žinoti apie dėmesio problemas, nes jis gali padėti mokytojui už elgesį sukurti apdovanojimų, o ne bausmių sistemą. Kai vaikui diagnozuojamas bet kokio tipo mokymosi sutrikimas, mokyklos gali sudaryti konkrečius planus, vadinamus individualizuotomis švietimo programomis (IEP), kaip spręsti esamas problemas.

Mokymosi sutrikimai ir nepakankamas dėmesys gali sukelti socialinį pašalinimą. Todėl akademinių problemų turintis vaikas gali turėti ir mažiau draugų. Deja, taip pat vaikai dažnai vertina kitus vaikus ne tik pagal tai, kaip jie elgiasi dabar, bet ir kaip elgėsi anksčiau. Taigi leisti vaikui pirmą kartą susitikti su naujais bendramoksliais yra idealu, nes šie mokiniai neturi daug metų kauptų prisiminimų apie vaiką.