Ką daryti perdozavus aspirino?

Aspirino perdozavimas yra labai rimta ir potencialiai pavojinga gyvybei būklė, todėl žmonės turėtų žinoti apie dvi formas. Ūminio apsinuodijimo aspirinu atveju žmogus išgeria kur kas didesnę dozę nei rekomenduojama (suaugusiesiems apie 20 325 mg tablečių), todėl iškart apsinuodijama. Kita aspirino perdozavimo forma vadinama lėtiniu perdozavimu ir atsiranda, kai žmonės reguliariai vartoja aspiriną. Ypač karštomis sąlygomis dėl dehidratacijos likęs aspirino kiekis gali tinkamai nepasišalinti iš organizmo, o tai gali sukelti toksiškumą. Lėtinė forma dažniausiai labiau tikėtina tiems žmonėms, kurie vartoja aspirino terapiją ir kurių inkstų funkcija bloga.

Įprasta aspirino dozė daugumai suaugusiųjų yra 325–650 mg kas keturias–šešias valandas. Vaikams aspirinas nerekomenduojamas, nors kai kuriems vaikams, sergantiems širdies ligomis, gali būti skiriamos labai mažos dozės, kad būtų išvengta kraujo krešėjimo. Mažos dozės aspirinas paprastai yra maždaug 80 mg per dieną ir gali būti parduodamas kaip mažos dozės arba „kūdikiškas“ aspirinas. Daugumai vaikų šio vaisto vartoti nepatartina, nes gali išsivystyti tam tikros sąlygos, pvz., Reye sindromas.

Dauguma ūminio aspirino perdozavimo atvejų yra tyčiniai, ir yra keletas simptomų, kuriuos žmonės gali atpažinti ir kurie gali pasireikšti per kelias valandas po perdozavimo. Ūminio perdozavimo atveju žmonėms gali pasireikšti stiprus skrandžio skausmas, pykinimas ir (arba) vėmimas. Jei išgertas kiekis yra labai didelis, gali pasireikšti kiti simptomai, tokie kaip spengimas ausyse, galvos svaigimas ar mieguistumas, hiperaktyvus elgesys, traukuliai ir koma. Žmonės gali atpažinti lėtinio perdozavimo požymius, jei asmuo yra pavargęs, nestipriai karščiuoja, greitai kvėpuoja ar greitai plaka ir jei asmuo elgiasi sutrikęs arba alpsta.

Abu aspirino perdozavimo tipai yra neatidėliotinos medicinos pagalbos, todėl reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Įtarę perdozavimą, jie turėtų nedelsdami skambinti greitosios pagalbos tarnyboms ir stengtis, kad perdozavusį asmenį būtų ramu. Jie neturėtų tam žmogui siūlyti maisto ar vandens, taip pat nepatartina sukelti vėmimo, nes tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Daugeliu atvejų žmonės turėtų laukti, kol atvyks greitosios pagalbos tarnybos, o ne bandyti nuvežti perdozavusią auką į greitosios pagalbos skyrių.

Vienas iš aspirino perdozavimo sunkumų yra tai, kad nėra tiesioginio priešnuodžio. Ligoninėje žmonėms gali būti duodama anglis, gali būti stebima, ar neatsiranda simptomų, ir gali prireikti dializės, kad aspirinas būtų pašalintas iš kraujotakos. Nėra tinkamo gydymo namuose, kuris galėtų pakeisti stacionarinę priežiūrą, tačiau net stacionarinė priežiūra kartais gali būti neveiksminga, jei perdozavimas buvo ignoruojamas keletą valandų.

Kai žmonės skambina pagalbos tarnyboms, jie gali labai padėti, turėdami tam tikros informacijos. Jei jie žino išgertą kiekį, aspirino vartojimo laiką ir apytikslį perdozavusio asmens svorį bei ūgį, tai puiki informacija, kurią reikia pateikti dispečeriniam darbuotojui. Ne visada įmanoma tai žinoti, bet bet kokia papildoma informacija gali būti naudinga.

Tėvams reikia ypatingo atsargumo. Daugelis kompanijų vis dar gamina kūdikių aspirino formas, kurias galima kramtyti. Jie dažniausiai skanūs vaikams ir padidina aspirino perdozavimo tikimybę. Jei yra suaugusiųjų (arba vaikų, turinčių širdies ydų), vartojančių kramtomąją formą, laikykite šiuos vaistus nuo kitų vaikų nepasiekiamoje vietoje. Alternatyva yra naudoti suaugusiems skirtą mažą aspirino dozę, kuri yra maža, lengvai nurijama tabletė, kuri neturi patrauklaus skonio. Bet kuriuo atveju šis ir visi kiti vaistai neturėtų būti šalia vaikų.