Be didžiulio prestižo, Nobelio premijos laureatai gauna ir konkretesnės naudos. Nobelio premija apima Nobelio medalį, diplomą ir piniginį apdovanojimą. Prizai paprastai įteikiami Stokholme, išskyrus Taikos premiją, kuri įteikiama Osle. Premija visada įteikiama gruodžio 10 d., Alfredo Nobelio mirties metinių dieną, o laureatai skelbiami spalį.
Į Nobelio premiją įeina ir pats prizas, pagamintas iš 18 karatų žalio aukso, padengto 24 karatų auksu ir išlietas Švedijos kalyklos. Fizikos ir chemijos, fiziologijos ir medicinos bei taikos premijų dizainas, kurio priekyje pavaizduotas Alfredas Nobelis, o nugaroje – vietos, kurioje premija buvo įteikta, simbolis ir šūkis lotynų kalba, buvo naudojamas nuo tada. 1902 m. Laureato vardas taip pat išgraviruotas arba tiesiai ant galinės metalo pusės, arba išilgai krašto, priklausomai nuo prizo. Nobelio premija įteikiama apsauginiame dėkle.
Kartu su Nobelio premija įteikiamas kaligrafijos diplomas švedų arba norvegų kalbomis, priklausomai nuo premijos. Įspūdingus diplomus galima laikyti meno kūriniais, prie jų yra dirbę daug žinomų menininkų ir kaligrafų. Švedijos diplomuose yra citata, paaiškinanti, kodėl prizas buvo įteiktas gavėjui, o norvegiški diplomai tradiciškai yra paprasti. Diplomų dizainas bėgant metams keitėsi ir skiriasi priklausomai nuo to, už ką buvo įteiktas prizas. Daugelyje diplomų taip pat yra pritaikyti meno kūriniai, įamžinantys tų metų laureatus.
Nobelio premijos laureatai taip pat gauna piniginį prizą, kuris 2005 m. buvo dešimt milijonų Švedijos kronų arba maždaug 1.3 milijono JAV dolerių. Ši suma patvirtinta Nobelio premijos diplome, o tradiciškai laureatai šią sumą grąžina mokslo, kultūros ar humanitarinėms reikmėms, nors tai nėra privaloma. Jei vienoje kategorijoje yra du prizininkai, suma padalijama tarp jų – jei yra trys, prizas dalijamas trimis būdais arba rečiau vienas laimėtojas gauna pusę pinigų, o likusi dalis dalijama tarp kitų dviejų.