2014-ieji Ukrainoje buvo kruvini ir audringi metai. Tų pačių metų vasarį smurtas sostinėje Kijeve pasiekė ribą – mieste kasdien susirėmdavo riaušių policija ir antivyriausybiniai protestuotojai, galiausiai nusinešę 130 žmonių gyvybes.
Pabrėždama žiaurius metų įvykius, kai „Google“ sudarė savo kasmetinį ieškomiausių receptų sąrašą, „Molotovo kokteilis“ (naminis padegamasis prietaisas) buvo populiaresnis Ukrainoje nei įprasti mėgstami patiekalai, tokie kaip pica ir pyragas.
Vadinamoji orumo revoliucija, dar vadinama Euromaidano revoliucija, kilo, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė susitarimo su Europos Sąjunga, siekdamas stiprinti ryšius su Rusija. 22 m. vasario 2014 d. Janukovyčius buvo nušalintas nuo pareigų ir pabėgo į Rusiją. Tačiau tuo smurtas nesibaigė, nes šalį taip pat sukrėtė vėlesnės krizės Kryme ir Donbase.
Daugiau apie Molotovo kokteilį:
Pirmą kartą suomiai sprogstamąjį terminą sugalvojo dar 1939 m. Jis buvo pavadintas Viačeslavo Molotovo, sovietų ministro, sukūrusio planą įsiveržti į Suomiją prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią, vardu.
Molotovo kokteilis prasideda nuo dūžtančio stiklinio butelio, kuriame yra degus skystis – paprastai benzinas, dyzelinas, metanolis ar terpentinas – ir į viršų prikimšta skudurė. Detonacija paprasta: uždekite skudurą ir meskite.
Ukrainiečiai, ieškantys savadarbės bombos, buvo nukreipti į Vikipedijos puslapį, kuriame pateikiama visa įrenginio istorija, arba į nesąžiningas svetaines, siūlančias protestuotojams instrukcijas, kaip tinkamai ją surinkti.