Prancūzija darosi žalesnė tapdama rudos spalvos. Nuo 2022 m. Europos tauta reikalaus, kad visi nauji visuomeniniai pastatai būtų pagaminti iš 50 procentų medienos arba panašiai tvarių, aplinkai nekenksmingų medžiagų, tokių kaip šiaudai ir kanapės.
Kalbant apie klimato problemas, Prancūzija vadovauja ir kitais būdais. Iki 2050 m. prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad tauta bus neutrali anglies dioksido atžvilgiu, o tai reiškia, kad ji sugers tiek anglies, kiek pagamins. Taip pat planuojama investuoti 21 mln. USD į 100 miesto ūkių tinklą, kad būtų pagerinta galimybė gauti šviežių, vietoje užaugintų produktų.
Kai Paryžiuje vyks 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės, žiūrovai visame pasaulyje atidžiai stebės Prancūzijos įsipareigojimus aplinkosaugos srityje. Užuot išleisti milijonus naujoms konstrukcijoms, Prancūzija ketina pertvarkyti esamus pastatus ir statyti laikinus statinius. Be to, daugelis Prancūzijos architektūrinių paminklų yra apsupti žalumos, kad viešosioms erdvėms būtų suteiktas natūralus grožis.
Dėmesys Prancūzijai:
Prancūzija yra populiariausia atostogų vieta pasaulyje, kasmet sulaukianti apie 90 mln.
Prancūzija buvo pirmoji šalis, uždraudusi prekybos centrams mėtyti neparduotą maistą, reikalaudama, kad jie papildomai paaukotų maisto bankams ar labdaros organizacijoms.
Luvras yra populiariausias meno muziejus pasaulyje; 9.6 m. pro jos duris įėjo 2019 milijono lankytojų.