Ad quem yra lotyniška frazė, kuri pažodžiui reiškia „prie“ arba „kam“. Tai reiškia tvirtą ir specifinį tikslą, kurio link kažkas juda, dažnai per apskaičiuojamą laikotarpį. Jis dažnai vartojamas kartu su kitais žodžiais, siekiant sukurti tikslesnę frazę. Kartais jis painiojamas su lotynišku terminu „a quo“, reiškiančiu „iš kurio“.
Laikotarpiui apibrėžti dažniausiai naudojami quo ir ad quem. „A quo“ kartais reiškia šio laikotarpio pradžią, o „as quem“ reiškia pabaigą. Skaičiuojant laiką neskaičiuojamas pirmasis, o vėlesnis. Pavyzdžiui, jei diena a quo yra vasario 12 d., o diena ad quem yra vasario 20 d., visas laikotarpis susideda iš aštuonių dienų, nes skaičiuojama ne pirmoji diena, o paskutinė.
Šios sąvokos taip pat gali būti naudojamos norint atskirti paskutinę datą, kurią kažkas turi įvykti, nuo paskutinės datos, iki kurios kažkas turi įvykti. Šiuo atveju terminai dažnai vartojami kartu su žodžiu „terminas“, kuris pažodžiui reiškia „ribinis akmuo“, tačiau paprastai vartojamas kelio, kelionės ar proceso pabaigai nurodyti. Pavyzdžiui, jei vėliausia galima priimtina veiksmo pabaigos data yra vasario 20 d., tai yra terminus ad quem. Jei užduotis turi būti atlikta iki tos datos, funkcionaliai iki vasario 19 d. vidurnakčio, vasario 20 d. yra terminus a quo.
Teisinėje terminologijoje šios frazės naudojamos apibrėžti laikotarpius, per kuriuos turi būti atliktas veiksmas arba procesas. Tai gali reikšti pinigų mokėjimą užstato, mokesčių, baudų ir sutuoktinio ar vaiko išlaikymo atveju. Tai gali reikšti laiką, per kurį turi būti perduoti ar perduoti įrodymai, turtas ar vaiko globa. Jame taip pat gali būti nustatytas laikotarpis po asmens mirties, per kurį naudos gavėjas turi likti gyvas arba atlikti kitus veiksmus, kad galėtų paveldėti.
Kitas įprastas termino vartojimas yra frazė „ad quem ibimus“, kuri reiškia „Kam eisime? Ši frazė dažnai naudojama religinių organizacijų diplomuose ir oficialiuose antspauduose. Ši frazė, ypač vartojama krikščioniškoje aplinkoje, pavyzdžiui, vyskupo ar kunigo pasirinktas šūkis, reiškia biblinę eilutę, kuri lotyniškai skamba „Domine, ad quem ibimus? Tai reiškia: „Viešpatie, pas ką eisime?