Aleliuja yra angliškas įterpinys, kilęs iš hebrajiškos frazės, reiškiančios „šlovink Dievą“ arba „šlovink Viešpatį“. Alternatyvi rašyba aleliuja yra paimta iš lotyniškos originalios hebrajų kalbos formos. Tiek žydams, tiek krikščionims šis terminas dažnai vartojamas kaip džiaugsminga šlovinimo ir padėkos Dievui išraiška.
Biblijoje
Hebrajiškas žodis keletą kartų vartojamas Senojo Testamento psalmių knygoje. Tiesą sakant, 104–150 psalmės dažnai vadinamos Hallelio psalmėmis arba šlovinimo giesmėmis, nes jose dažnai kartojama aleliuja. Pirmoji žodžio dalis „hallelu“ yra privalomasis veiksmažodis, liepiantis klausytojams pagirti. Paskutinis skiemuo „jah“ laikomas sutrumpinta Dievo vardo forma, dažnai vadinama Viešpačiu, Jahvė, Jehova arba tetragrama.
Pamaldose
Daugelio krikščioniškų tradicijų pamaldos, maldos ir himnai šį žodį vartojo šimtmečius. Katalikų bažnyčioje liturginė giesmė, žinoma kaip Aleliuja, yra skaitoma kiekvienose Romos Mišiose, išskyrus gavėnią. Evangelikų bažnyčios per pamaldas dažnai šaukia Aleliuja kaip pritarimo ar padėkos ženklą. Po to dažnai seka tokios frazės kaip „amen“ arba „šlovink Dievą!
Nereliginis naudojimas
Žodis aleliuja taip pat yra tiek religinėse, tiek pasaulietinėse visų muzikos žanrų dainose. Vienas žinomiausių šio termino vartosenų yra Hendelio knygoje Mesijas, kuriame yra aleliuja choras. Populiariojoje kultūroje vienas žinomiausių šio termino vartosenų yra Leonardo Coheno to paties pavadinimo dainoje. Kaip nereliginis įsiterpimas, šis žodis reiškia laimę, panašiai kaip „urra! Taip pat galima sarkastiškai pasakyti situacijose, kai kalbėtojas nejaučia džiaugsmo, kurio iš jo tikimasi. Nors toks termino vartojimas kai kuriuos religingus žmones gali įžeisti, daugelis į tai žiūri ramiai ir patys gali vartoti šį terminą tokiu būdu.
Susijusios sąlygos
Žodžiai, dažnai vartojami kartu su aleliuja krikščionių garbinime, yra amen, kyrie eleison, hosana, maranatha ir Abba. „Amen“ naudojamas norint sutikti su kažkuo arba ką nors patvirtinti, o „kyrie eleison“ – iškviesti Dievą, kad jis išklausytų maldą arba padėtų garbintojams. Osana taip pat gali būti naudojama tokiu būdu, tačiau ji taip pat gali būti naudojama kaip pagyrimo išraiška. Maranatha sakoma, kai žmogus nori pabrėžti Viešpaties sugrįžimą į žemę arba paprašyti jo greitai ateiti, o Abba, hebrajiškas žodis tėvui, vartojamas kaip alternatyvus Dievo vardas.
Kitos religijos turi panašius šlovinimo ir garbinimo terminus. Pavyzdžiui, islamo garbinimo metu dažnai vartojamas terminas alhamdulillah arba „garbė Dievui“, kaip ir allahu akbar, reiškiantis „Dievas yra didžiausias“. Budistai dažnai gieda per pamaldas ir gali kartoti tokias mantras kaip om mani padme hum, kuri yra susijusi su užuojauta. Taip pat sikai dažnai kartoja Waheguru, kuris yra Dievo vardas; arba Ardas, kuri yra užtarimo malda, pamaldų metu.