Atviros žinios reiškia žinias ar informaciją, kuri yra laikoma „atvira“ arba neturi jokios teisinės nuosavybės. Tai reiškia, kad meno ar literatūros kūrinys, kuris buvo sukurtas kaip „atviras“, nebūtų saugomas autorių teisių, o bet kokios to kūrinio kūrėjui priklausančios autorių teisės būtų laikomos jo savininko atsisakytomis. Panašiai programinės įrangos dalis dažnai vadinama „atvira“, paprastai kaip „atvirojo kodo“, kai jos kūrėjas nepretenduoja į kodo, naudoto kuriant programinę įrangą, nuosavybės ir bet kas kitas gali laisvai ja naudotis. Atviros žinios yra daugelio nemokamos kompiuterinės programinės įrangos kūrimo darbų pagrindas, dažniausiai taikomos ir senesniems meno kūriniams.
Nors terminas „atviros žinios“ nebūtinai gali būti vartojamas teisminiuose procesuose, jis vartojamas kaip bendras terminas, reiškiantis intelektinę nuosavybę, kurios nuosavybės teisės niekas nepretenduoja. Šio tipo žinias gali laisvai pasiekti ir naudoti visi norintys, negaudami jokio leidimo ir be teisinių apribojimų. Daugelis kūrinių gali būti laisvai naudojami gavus jų savininkų leidimą arba tam tikromis sąlygomis, tačiau tai nėra atviros žinios. Tikros atviros žinios egzistuoja be sąlygų ir jas savo nuožiūra gali naudoti visi norintys.
Šis terminas dažnai vartojamas kalbant apie kompiuterių programinę įrangą arba kodavimą, kuris yra sukurtas kaip atviros žinios, kurias gali naudoti kiti. Paprastai programinė įranga laikoma saugoma autorių teisių įstatymų jos sukūrimo momentu, paprastai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir literatūros kūriniai. Kai kas nors sukuria programinės įrangos dalį, bet tai daro nepretenzuodamas į tai programinės įrangos kūrimui naudotą šaltinio kodą, jis dažnai vadinamas „atviruoju šaltiniu“. Šio tipo atvirojo kodo programinei įrangai kartais gali būti taikomi apribojimai jos naudojimui, pavyzdžiui, tie, kurie ją naudoja, negali to daryti siekdami pelno, tačiau taip būna ne visada.
Kai atvirojo kodo programinė įranga neturi jokių teisinių apribojimų jos naudojimui, tai yra atviros žinios. Senesni meno kūriniai, kurių nebesaugo autorių teisių įstatymai, pvz., laikomi „viešuoju domenu“, taip pat yra atvirų žinių dalis. Kitos intelektinės nuosavybės formos, pvz., patentas ar prekės ženklas, taip pat gali būti panaikintos, kad būtų sukurtos tokios žinios. Paprastai tai daroma pirminio savininko nuožiūra, tačiau kai nuosavybės teisė teisiškai panaikinama, ja gali naudotis visi norintys.