Braito liga yra pasenęs terminas, reiškiantis lėtinės inkstų ligos formą, kai inkstų kraujagyslės užsidega ir šlapime randamas albumino baltymas. Terminas „Brighto liga“ jau retai girdimas, nes dabar gydytojai šią būklę diagnozuoja kaip nefritą, medicininį inkstų uždegimo terminą. Ankstyvojoje medicinoje anglų gydytojas, vardu Richardas Braitas, 1827 m. paskelbė ataskaitą apie inkstų ligą, sužinojęs, kad gali aptikti baltymą šlapime. Taigi, terminas Braito liga buvo kilęs iš daktaro Braito vardo ir išvadų.
Iš pradžių buvo nustatyta, kad Brait’o liga, kuri yra neaiški ir pasenusi, sukelta daugelio būklių ir buvo susijusi su bet kokiu inkstų sutrikimu, kuris buvo identifikuojamas pagal baltymų buvimą. Šiuolaikinė medicina sukūrė tikslesnius įvairių inkstų sutrikimų ir ligų identifikavimus. Pavyzdžiui, glomerulonefritas apibūdina inkstų filtruojančių membranų audinių uždegimą, o vilkligė yra inkstų uždegimas, kurį sukelia imuninės sistemos liga.
Yra daug įvairių inkstų ligų ir sutrikimų. Nors ne visi inkstų sutrikimai sukels inkstų nepakankamumą, daugelis iš jų gali. Kai kuriems pacientams, kurių inkstų liga sukelia inkstų nepakankamumą, gali būti persodintas inkstas ir galiausiai atliekama dializė.
Kai kurie inkstų ligos simptomai yra putotas šlapimas, kraujas šlapime, kurį rodo tamsiai rožinis arba oranžinis šlapimas, rankų ar kojų patinimas, taip pat bendras negalavimas. Šlapimo ir kraujo tyrimai dažnai nustato inkstų problemas, o tam tikri vaistai ir kitos ligos, pavyzdžiui, diabetas, rodo padidėjusią inkstų ligų riziką.
Kadangi terminas „Brighto liga“ nebėra vartojamas apibūdinti jokią inkstų ligą ar sutrikimą, mažai tikėtina, kad pacientai išgirs šį terminą šiandien. Tačiau daktaro Richardo Brighto paskelbtos išvados vis dar laikomos pažanga nustatant inkstų ligas ir sutrikimus.