Būti „šalia savęs“ yra idiomatinė išraiška, nurodanti kraštutinius emocijų lygius, dažniausiai neigiamus, tokius kaip nusivylimas, pyktis ar sielvartas. Kaip ir visi idiomatiniai posakiai, tai nėra suprantama pažodžiui. Vietoj to, tai yra metafora, kuri remiasi kontekstu ir visomis šalimis, suprantančiomis jo reikšmę, kad turėtų prasmę.
„Šalia savęs“ ištakos glūdi Biblijoje. Apaštalų darbų 26:24, 1611 m. karaliaus Jokūbo Biblijos versijoje rašoma: „Pauliau, tu esi nuošalyje; daug mokymosi daro tave iš proto“. Eilėraštyje aprašomas apaštalo Pauliaus išklausymas prieš Porcijus Festas, Romos pareigūnas Judėjoje, ir Festas komentuoja Pauliaus pykčio demonstravimą.
Įžvalga apie frazės prasmę išryškėja skaitant šiuolaikinį ištraukos vertimą. Naujojoje tarptautinėje Biblijos versijoje, kuri buvo baigta 1984 m. ir skirta XX amžiaus auditorijai lengviau suprasti frazę, toje pačioje eilutėje rašoma: „Tu esi iš proto, Pauliau!“ – sušuko Festas. „Puikus jūsų mokymasis varo jus iš proto.“ Šiuolaikinis vertimas padeda perteikti emocijų „šalia savęs“ stiprumą. Pauliaus atveju šis pyktis privedė jį iki beprotybės.
Ši frazė gali būti labai paini tiems, kuriems anglų kalba nėra gimtoji. Pažodžiui tai reikštų neįmanomą situaciją, kai dublikatas stovi šalia originalo. Tai nėra frazės tikslas, nors tai yra visiškai tikslus ją sudarančių žodžių analizė.
Atvirkščiai, kai asmuo pastebi, kad kitas, atrodo, pyksta šalia savęs, jis reiškia, kad žmogus jaučia stiprų pyktį ir iš tikrųjų yra kiek įmanoma piktesnis. Ta pati reikšmė taikoma bet kokiam modifikatoriui, nesvarbu, ar tai būtų liūdesys, laimė ar bet koks kitas jausmas. Būti šalia savęs reiškia, kad esate ties kraštutine viršutine emocijų riba.
Anglų kalbos kaip antrosios kalbos (ESL) kursai paprastai praleidžia bent vieną ar dvi pamokas, sutelkiant dėmesį į idiomas, pavyzdžiui, šalia savęs. Kadangi pažodiniai vertimai yra nenaudingi, kiekvienai frazei reikia pateikti konkretų paaiškinimą. Vietinė liaudies kalba paprastai yra vienas iš paskutinių kalbos aspektų, kurių išmoksta ne gimtoji, o sklandumas dažnai apibrėžiamas kaip idiomatinių posakių supratimas, be kalbos gramatikos ir žodyno įvaldymo.