Lotyniškas terminas compos mentis verčiamas kaip „sudėtingo proto“, nurodant idėją, kad žmogus turi nepakitusią atmintį, supratimą ir gebėjimą priimti sprendimus. Žmonės gali sirgti psichikos ligomis ir vis tiek būti laikomi kompos mentais, jei tokia būklė netrukdo suprasti bendravimo ir suvokti galimas įvairių sprendimų pasekmes. Žmonės negali sudaryti teisinių sutarčių, jei nėra sveiko proto, nes tai gali būti laikoma išnaudojimu.
Suaugusieji paprastai laikomi kompozitoriais, nebent pateikiama priešingai įrodanti informacija. Jie gali skaityti ir suprasti teisines sutartis, įskaitant galimybę užduoti klausimus apie sutarties aspektus, kurių jie nesupranta. Jie gali priimti sprendimus savo vardu, be to, kad atstovauja išlaikytinių, pavyzdžiui, vaikų, kurie negali priimti teisinių sprendimų, interesams.
Sveikatos priežiūros įstaigoje pavieniai pacientai turi būti įvertinti, ar jie gali būti laikomi kompozicijomis, kol jie priima sprendimus dėl gydymo. Pavyzdžiui, pacientai, kurių psichinė būklė labai pakitusi dėl smegenų traumų ar narkotikų vartojimo, gali nesugebėti priimti pagrįstų medicininių sprendimų. Ligoninė gali priversti juos gydytis arba prašyti paskirti globėją, kuris priimtų medicininius sprendimus, kol pacientas pakankamai pasveiks, kad galėtų pradėti rinktis.
Kai kas nors yra nesuprantamas, negali priimti sprendimų, tas asmuo negali būti laikomas sutarčių ir kitų priimtų sprendimų. Tokiais atvejais žmonės galėjo nesuprasti, su kuo sutinka, ir tikriausiai nebuvo susipažinę su savo teisėmis atsisakyti, prašyti alternatyvų ar gauti informacijos apie neaiškius sprendimo aspektus. Be to, jie galėjo nesuvokti skirtingų sprendimų rizikos ir naudos bei nesuvokti pasekmių; Pavyzdžiui, kas nors, sutinkantis išduoti būstą, gali nesuprasti, kad tai reiškia, kad namuose apsigyvens kažkas kitas.
Jei kyla abejonių dėl asmens protinio pajėgumo, gali būti kviečiami specialistai, tokie kaip neurologai, psichologai, kurie apžiūrės asmenį ir suteiks patarimų. Šie specialistai gali sutikti, kad pacientas negali priimti sprendimų, nors reikėtų atsižvelgti į anksčiau išreikštus pageidavimus, jei jie yra. Kitais atvejais jie gali nustatyti, kad šis gebėjimas yra, tačiau reikia imtis ypatingų atsargumo priemonių, kad pacientas visiškai suprastų galimus pasirinkimus.