Kiekvienas karts nuo karto vaišina bananus, ir visi – nuo mažiausių vaikų iki vyriausių senolių – žino, ką tai reiškia. Šis faktas neatrodytų toks keistas, išskyrus tai, kad posakis yra praktiškai naujagimis nuostabiame idiomatinių posakių pasaulyje. Daugelis posakių yra tokie seni, kad kalbininkai negali tiksliai pasakyti, kokiame amžiuje jie buvo sukurti, tačiau keletas kitų, įskaitant „bananus“, paliko trupinius tiesiai prie šaltinio. Bananai šokinėti aukštyn ir žemyn, šaukti ar kitaip pernelyg susijaudinti oficialiai pasirodė tik 1968 m.
Kalba nuolat keičiasi tiek gramatikos, tiek žodžių vartosenos prasme. Idiomos, kitaip vadinamos posakiais ar frazėmis, yra ypač lankstūs, galbūt todėl, kad pagal savo prigimtį jos priklauso liaudies tradicijai ir todėl nepriklauso akademikų kompetencijai, nebent kaip tyrimo objektai. Nėra nieko stebėtino, kad į kalbų srautą patenka nauja idioma. Tačiau pakanka, kad kalbininkas taptų bananais, kai naujasis išliks pakankamai ilgai, kad būtų svarbus.
Kultūros pokyčius ne visada gali atsekti kolegijos studentai, tačiau nekyla abejonių, kad jie yra tarsi kanarėlė kasykloje. Bakalauro studijų studentai dažnai pirmieji imasi ir išpopuliarina kalbinį pokytį, nes tai, vienu žodžiu, yra madinga, karšta arba šviežia. Mokiniai visomis išgalėmis ieško mano pokalbių, vykstančių gatvėje, ir didžiuojasi tuo, ką atranda.
Vienas iš tokių atradimų yra posakis „eiti bananai“, tačiau šį kartą greičiausiai mokiniai rėmėsi savo istorija. 1960–1970 buvo eksperimentų metas. Vaikai stumdė kiekvieną voką, kurį tik galėjo rasti, nuo įprastos meilės prie religijos ir nuo religijos iki etikos. Kiekvienas iš ankstesnės kartos paveldėtas lūkestis tapo klausimu, ir to pakako, kad jie taptų bananais.
Taip galėjo nutikti todėl, kad tam tikruose sluoksniuose jie rūkė juos – bananų odeles. O gal jų tikrai nebuvo ir tik pasakė, kad yra. Dienos pabaigoje tai buvo tas pats dalykas. Žinia pasklido, ir bananai buvo ten, kur buvo.
Sklandė gandai, kad banano žievelės skrudinimas ir rūkymas buvo pigi kelionė, kaip siūlo stebuklingi grybai. Tai galiausiai pasirodė klaidinga, labai nuvildamas žaliųjų bakalėjos prekių pardavėjus, kurie tikėjosi, kad jiems bus garantuotas išėjimas į pensiją. Kad ir kaip būtų, gandas bent jau padarė kalbinį indėlį, kuris tęsiasi iki šiol.