„Bite the dust“ yra angliška idioma, galinti reikšti, kad žmogus miršta. Ši idioma taip pat gali turėti bendresnę ir mažiau liguistą reikšmę, nurodant bet ką, kas nepavyko arba pasidavė kokiam nors neigiamam likimui. Frazė „įkando dulkes“ kilusi iš to, kad žmogus, kuris miršta arba nukrenta ant žemės, tiesiogine to žodžio prasme galiausiai įkando dulkes. Jo ištakas galima atsekti Biblijoje, o literatūroje jo galima rasti net XVIII amžiuje, nors didžiausią populiarumą jis sulaukė iš kaubojų ir indėnų Amerikos vakarų filmuose ir literatūroje.
Daugumoje kalbų laikui bėgant kalbėtojai žodžius formuoja į frazes, kurios dėl populiaraus vartojimo įgauna reikšmę, kuri skiriasi nuo pažodinių apibrėžimų. Šios frazės yra žinomos kaip idiomos ir leidžia žmonėms išreikšti savo mintis jaudinančiu ir išraiškingu būdu. Galbūt dėl to, kad mirtis kartais laikoma tabu ar nelaiminga tema, anglų kalba egzistuoja daug idiomų, naudojamų jai apibūdinti. Vienas iš populiariausių iš jų yra frazė „įkąsti dulkes“.
Frazė „įkąsti dulkes“ dažniausiai vartojama kaip mirties apibūdinimas. Svarbu suprasti, kad ši frazė yra šiek tiek atviras būdas apibūdinti aplinkybes, kurios aiškiai yra labai rimtos. Taigi, kontekstas, kuriame vartojama frazė, dažnai yra humoristinis arba nepagarbus. Kaip frazės pavyzdį būtų galima pasakyti: „Jis buvo pačiame jėgų žydėjime, o tada staiga vargšas vaikinas įkando dulkes“.
Naudojant jį tokiu būdu, mirtis tampa šiek tiek iškilminga, nes dažnai nėra gražu įsivaizduoti, kad kažkas tiesiogine prasme valgo dulkes. Frazė taip pat gali būti naudojama apibūdinti tai, kas iškrenta iš palankumo arba visiškai nepavyksta. Tokiu būdu jis gali būti naudojamas negyvų dalykų kontekste. Pavyzdžiui, kas nors galėtų pasakyti: „Mes taisėme kompiuterį tris kartus, bet manau, kad jis pagaliau įkando dulkes“.
Nors ši frazė galėjo kilti ir ne ten, ji dažniausiai siejama su amerikietiškais vesterno filmais. Tuose filmuose dažnai būdavo rodomi du ginklanešiai, stovintys vienas prieš kitą neasfaltuotame purviname kelyje, kad būtų galima pamatyti, kuris greičiausiai ištrauks pistoletą. Žinoma, šių susišaudymų pralaimėtojai būtų nušauti, o jiems liks kristi veidu žemyn ir daugeliu atvejų „įkąsti dulkes“. Nuo pat vesternų klestėjimo 1940-aisiais ir 1950-aisiais ši frazė buvo itin populiari Amerikos kultūroje.