Frazė „kauliukas išmestas“ reiškia, kad buvo priimtas sprendimas arba atsirado aplinkybių, kurių nebegalima sustabdyti, rinkinys. Jei kauliukas buvo mestas, paprastai nieko negalima padaryti, tik leisti situacijai pasikeisti. Frazė gali būti aiškinama pažodžiui, nurodant štampų valcavimą arba liejimą arba suskystinto metalo pilimo į formą procesą.
Idiomos yra kalbos figūros, kurios ne tik perteikia pažodinę jų interpretaciją. Pavyzdžiui, „nužudyti du paukščius vienu akmeniu“ reiškia ne paukščių žudymą akmeniu, o dviejų tikslų įgyvendinimą vienu veiksmu. Idiomos egzistuoja daugybe skirtingų kultūrų kalbų, todėl jas gali būti sunku interpretuoti įvairiose kultūrose. „Kauliukas išmestas“ yra idioma, kilusi iš Romos imperijos.
Istoriškai manoma, kad Julius Cezaris pirmą kartą ištarė frazę „dabar mestas kauliukas“, tačiau tikslią šio atvejo apibūdinimą sunku nustatyti. Pasakojama, kad maždaug 49 metais prieš Kristų Juliui Cezariui Romos senato prašymu buvo įsakyta atsisakyti vadovavimo savo armijai, ir šį įsakymą jis gavo būdamas prie Rubikono upės. Cezaris nusprendė nepaisyti įsakymo ir žygiuoti savo kariuomene per Rubikoną į Italiją, o tai jau savaime buvo nusikaltimas. Maištingai žygiuodamas su kariuomene per upę, nepaisydamas įsakymo ir pažeisdamas įstatymą, jis pareiškė, kad „kauliukas dabar mestas“, žinodamas, kad dabar niekas negali užkirsti kelio karui.
Frazė „išmestas kauliukas“ gali būti pažodžiui išverstas kaip „kauliukas buvo išmestas, ir koks skaičius pasirodys, toks ir pasirodys“. Vieno kauliuko metimo rezultatas nusprendžiamas, kai jis palieka volelio ranką, o stebėtojai turi laukti ir pamatyti, kas atsitiks. Arba liejamas štampas gali reikšti metalo liejimo į formą, kitaip vadinamą štampu, procesą. Tikėtina, kad šis paaiškinimas atsirado vėliau, bet iš esmės turi tą pačią reikšmę: išliejus štampą, metalinės formos pakeisti negalima.