Kai kažkas yra „juoda ir balta“, tai reiškia, kad atsakymas yra labai aiškus, kad yra paprastas teisingas ir neteisingas atsakymas, arba kad asmuo mąsto absoliučiais. Mąstymas juodai baltai gali būti naudingas tam tikrose situacijose, tačiau apskritai reikia pripažinti daugybę „pilkų“ arba tarpinių, galimų gyvenimo sričių, pavyzdžiui, kai tam tikras veiksmas gali būti teisingas arba neteisingas, atsižvelgiant į kontekstą. , rodo brandesnį mąstymo būdą.
Sakymas, kad kažkas yra juoda ir balta, nereiškia tiesioginių spalvų. Vietoj to, tai yra metafora, vaizduojanti du skirtingus kraštutinumus arba dvi priešybes. Maži vaikai dažnai mąsto tokiais kraštutiniais terminais, nes jie dar nėra išsiugdę niuansuotų pažinimo įgūdžių, reikalingų norint pamatyti abi problemos puses. Pavyzdžiui, vaikai gali susierzinti, jei jiems teks dalintis žaislu; jie mato žaislą kaip jiems priklausantį ir jiems sunku suprasti dalijimosi daiktais su kitais naudą.
Be to, teiginys, kad daiktas yra nespalvotas, gali reikšti, kad prasmė arba atsakymas yra aiškūs. Kai kuriose situacijose gali būti aiški teisinga ar neteisinga tiesa; šiuo atveju sakoma, kad situacija yra nespalvota, o tai reiškia, kad sprendimas yra akivaizdus. Norint gauti teisingą atsakymą, nereikia papildomų diskusijų ir diskusijų. Žinoma, tai, kas yra aiškus sprendimas vieniems, gali būti ne toks pat kitiems, todėl retai kada situacijos iš tiesų yra visiškai aiškios be jokios pilkos zonos viduryje.
Situacijos ar klausimo vidurio apibūdinimas kaip „pilkoji zona“ perkelia metaforą dar labiau. Tai reiškia sritį, kurioje viskas tampa niūresnė arba ne tokia aiškesnė ir kurioje kyla papildomų klausimų. Priklausomai nuo asmens perspektyvos, sprendimas, atsakymas ar požiūris gali būti teisingas arba neteisingas, todėl svarbu tai pripažinti visą gyvenimą. Žmonės, kurie puikiai bendrauja su kitais žmonėmis ir daugumoje situacijų elgiasi brandžiau, dažnai geriau atpažįsta pilkąją zoną ir randa vidurį diskusijose. Tai leidžia pamatyti abi istorijos puses prieš priimant sprendimą.