„Ką pasėsi, tą ir pjausi“ reiškia, kad viskas, ką žmonės daro ar sako, turi įtakos, o žmogaus pastangos ką nors padaryti bus tinkamai atlygintos šiame ar kitame gyvenime. Žmonės naudoja šią frazę kaip priminimą būti maloniems ir sunkiai dirbti. Nors ši frazė gali kilti iš ankstyvosios krikščionybės, ji tam tikra forma atsiranda kitose religijose ir taip pat gali būti taikoma nereliginėse situacijose. Matydami, kaip blogiems žmonėms sekasi, kartais šios bendros doktrinos besivadovaujantys žmonės patiria emocinių, socialinių ar dvasinių krizių, todėl visuomenės dažniausiai bando pateikti tam tikrą paaiškinimą, kodėl geriems žmonėms ne visada sekasi.
Pagrindinis principas
Bendra mintis „ką pasėsi, tą ir pjausi“ yra ta, kad veiksmai turės pasekmių. Žmogaus elgesio pasekmės nebūtinai išryškėja iš karto, pavyzdžiui, kai ūkininkas turi šiek tiek palaukti, kol subręs derlius. Nepaisant to, jie galiausiai pasirodo.
Taikymas ir tikslas
Žmonės pjūties sąvoką dažniausiai taiko kaip bendro gyvenimo ir darbo valdymo priemonę. Tikslas yra skatinti teigiamą elgesį ir atgrasyti nuo neigiamos veiklos arba pasiekti konkretų rezultatą. Tokiu būdu tai yra priemonė nukreipti žmogų link minčių ir veiksmų, kurie kultūriškai pripažįstami kaip konstruktyvūs, etiški ir moralūs.
Kilmė
Idėja „ką pasėsi, tą ir pjausi“ yra sena, todėl jos kilmę sunku atsekti, tačiau vienas iš galimų atspirties taškų yra nuo ankstyvųjų krikščionių. Karaliaus Jokūbo Naujojo Testamento versijoje frazė pasirodo kaip „ką žmogus pasėja, tą ir pjaus“. Tiksliau, citata randama Galatams 6:7-9, knygoje, sudarytoje iš Pauliaus, Kristaus mokinio, laiškų. Galatija buvo regionas, esantis dabartinės Turkijos teritorijoje. Pauliaus laiškai buvo skirti krikščionių bendruomenėms Galatijoje, patarimais, kaip gyventi Dievui.
Atsižvelgiant į Pauliaus laiškų kontekstą, vienas iš paaiškinimų, kodėl jis pasakė šią frazę galatams, buvo todėl, kad norėjo, kad jie „pasėtų“ gerumą ir gėrį. Jis norėjo juos išmokyti, kad Dievas jiems atlygins už teisingus veiksmus ir nubaus už nuodėmes, jei ne jų mirtingajame gyvenime, tai amžinajame. Jis pabrėžia šį teiginį prieš teiginį „Dievas nesišaipo“, reiškiantis, kad nors blogis ir egzistuoja Žemėje, galiausiai niekas negali pasislėpti nuo Dievo, kuris galiausiai paskirsto teisingą, pergalingą nuosprendį.
Viena iš priežasčių, kodėl Paulius laiškuose naudojo ūkininkavimo metaforą, buvo ta, kad tuo metu dauguma visuomenių buvo labai priklausomos nuo žemės ūkio. Dauguma bendruomenės narių buvo susipažinę su pagrindiniais ūkininkavimo procesais ir tvarkaraščiais ir iš patirties sužinojo, ko tikėtis iš konkrečios žemės ūkio veiklos. Bendraujant metaforiškai galatams buvo lengviau suprasti ir priimti tai, ką sako Paulius, kaip pasakojimai padėjo Pauliui ir kitiems mokiniams suprasti ir priimti Jėzaus žinią. Šiandien, nors daugelis visuomenių yra labiau industrializuotos, dauguma žmonių vis dar supranta ūkininkavimo principus ir gali taikyti šią koncepciją taip, kaip tai darė ankstyvosios grupės.
Buvimas nekrikščioniškose srityse
Elgesio, turinčio pasekmių, idėja būdinga ne tik krikščionybei. Pavyzdžiui, induizme karma iš esmės yra susijusi su idėja susigrąžinti tai, ką pateikia. Reinkarnacija suteikia žmonėms galimybę toliau tobulėti savo dvasiniame gyvenime, o bet koks veiksmas šiame gyvenime gali turėti pasekmių kitame gyvenime. Susijusi citata pasitaiko Kennetho Branagh filme „Dead Again“, kur veikėjas reinkarnaciją vadina karminiu kredito planu: „Pirkite dabar, mokėkite amžinai“.
Tai, kad sąvoka veikia tiek daug skirtingų kontekstų, reiškia, kad ji taikoma net situacijose, kurios neturi jokios religinės konotacijos. Pavyzdžiui, darbuotojas gali sunkiai dirbti savo darbą, nes mano, kad viršininkas už jo pastangas atlygins pagyrimais, atlyginimo padidinimu ar kita nauda. Panašiai genetikas gali pastebėti, kad specifinis DNR modelis duoda nuspėjamus bruožus, tokius kaip akių spalva, todėl jis genų sekas turi išdėstyti tam tikra tvarka, kad gautų norimą genetinį rezultatą.
Dvasinis, socialinis ir emocinis konfliktas
Atrodo, kad kai kurie žmonės sėja nesantaiką, nesąžiningumą ar kitus nepavydėtinus dalykus ir niekada už tai nemoka. Kiti, kurie tai mato, gali išgyventi dvasines, emocines ir socialines krizes, galvodami, kaip blogi žmonės gauna naudos, o geri kenčia. Jei šios krizės nebus sprendžiamos, žmogus gali nustoti dėti tiek pastangų arba nustoti elgtis gerai. Todėl visuomenės stengiasi pateikti atsakymus, kodėl blogi žmonės gali klestėti.
Paprastai žmonės atsako, kad išspręstų šias krizes, kad gyvenimas tiesiog nėra teisingas. Tai dažnai siejama su samprata, kad nieko nėra tobulo. Kitas atsakymas, labiau pagrįstas religiniu požiūriu, yra tai, kad Dievas (ar kita aukštesnė jėga) laukia, kol savo laiku nubaus blogus žmones ir kad Dievas gali panaudoti net neigiamus dalykus savo šlovei. Tie, kurie sutelkia dėmesį į šį atsakymą, dažnai cituoja Biblijos eilutes, tokias kaip Romiečiams 8:28, kurioje sakoma: „Ir mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, tiems, kurie yra pašaukti pagal Jo tikslą“.
Drugelio efektas
Kai kurie žmonės idėją „ką pasėsi, tą ir pjausi“ stumia dar vienu žingsniu, pabrėždami „drugelio efektą“. Šis terminas reiškia faktą, kad paprastas drugelio veiksmas, judantis savo sparnais, gali turėti didžiulį poveikį pasauliui, nes jis yra kitų pokyčių ar įvykių katalizatorius. Pagal šį objektyvą žmonės turėtų būti ypač atsargūs, ką sako ir daro, nes ne visada aišku, kokios didelės jų kalbos ar elgesio pasekmės.