Kai kas nors surūdija, tai reiškia, kad jam ar jai nuobodu darbo vietoje, galiausiai tampa prislėgta ir apatiška. Paprastai, kai kas nors pradeda rūdyti, darbo kokybė krenta į kalną, nes darbuotojas praranda susidomėjimą, darbas tampa neįgyvendinamu. Nors šis reiškinys yra priešingas perdegimui, galutinis rezultatas paprastai būna toks pat ir verslui gali kainuoti talentingas, kadaise aistringas darbuotojas. Dėl šios priežasties darbdaviai linkę į tai nežiūrėti.
Panašu, kad šis terminas atsirado devintajame dešimtmetyje, nors neabejotinai, kad rūdys atsirado gerokai anksčiau. Tai būdinga vyresniems viduriniosios grandies vadovų darbuotojams, nes jie nusileidžia ir negali tobulėti. Jauni, talentingi ir stiprią kvalifikaciją turintys darbuotojai taip pat gali surūdyti, jei jie užima tokias pareigas, kurios neleidžia panaudoti savo įgūdžių, nes šios pareigos gali sukelti nuobodžiavimą ir nerimą.
Kai kas nors pradeda rūdyti, jis praranda susidomėjimą darbo vieta ir bendradarbiais. Staigus darbo kokybės nuosmukis linkęs atkreipti vadovybės dėmesį į šią problemą, tačiau kai pradeda kentėti darbuotojo darbas, gali būti per vėlu. Jis arba ji taip pat gali būti neramus, prislėgtas ar nelaimingas, reikšdamas nepasitenkinimą bendradarbiams ir draugams. Dažnai kas nors surūdija, kai jaučia, kad pažanga nedaroma.
Yra keletas būdų, kaip išvengti rūdžių darbo vietoje. Darbuotojų įtraukimas į įdomias ir sudėtingas užduotis yra puikus būdas užkirsti kelią šiam reiškiniui, nes tai skatina juos panaudoti savo protą ir kartu propaguoti idėją, kad jie yra vertinami įmonėje. Taip pat svarbu derinti darbuotojus su tinkamomis darbo vietomis; talentingi žmonės neturėtų būti stumdomi į biuro kampelius, pavyzdžiui, atlikti žemą darbą, nebent būtų aiškiai parodyta, kad yra galimybė tobulėti.
Kai kurios darbo vietos iš prigimties yra tiesiog nuobodžios dėl atliekamo darbo pobūdžio, todėl tokiose situacijose įmonei gali būti svarbu atpažinti rūdžių atsiradimo riziką ir imtis veiksmų, kad darbo vieta būtų įdomesnė. Pavyzdžiui, gera idėja yra mokyti darbuotojus atlikti kelias užduotis biure, kaip ir tiesiogiai iš darbuotojų prašyti idėjų, kaip pagerinti darbo sąlygas. Kartais maži pakeitimai daro didelį skirtumą.