Klausos tyrimo rezultatai iliustruojami standartizuotu grafiku, vadinamu audiograma. Atskiri kairiosios ir dešiniosios ausų rezultatai rodomi O arba X ant vertikalios ir horizontalios ašies, kad būtų parodytas klausos praradimo sunkumas ir konfigūracija, o apatinėje diagramos pusėje rodomas sunkus arba gilus praradimas. Įprastas suaugusiojo diapazonas paprastai yra nuo -10 decibelų (dB) iki 25 dB. Vaikams tikimasi skirtingų diapazonų, nes jie nereaguoja į testo raginimus taip tiksliai kaip suaugusieji.
Asmens klausos tyrimo rezultatus galima interpretuoti pažymint O ir X vietą audiogramoje. O arba kartais trikampio forma rodo dešinę ausį; kairioji ausis žymima X arba kartais kvadratu. Audiograma gali padėti diagnozuoti klausos praradimą kaip laidų, sensorineurinį ar mišrų. Jis taip pat gali parodyti, ar praradimas yra vienašalis, pažeidžiantis tik vieną ausį, ar dvišalis, pažeidžiantis abi ausis. Paprastai kairiosios ir dešiniosios ausies rezultatai nėra identiški.
Audiogramoje, kurioje rodomi klausos tyrimo rezultatai, O ir X indikatorių išdėstymas pagrįstas asmens gebėjimo suvokti konkrečius dažnių diapazonus ir garsumo laipsnius įvertinimu. Garsumui parodyti audiogramoje naudojamos horizontalios linijos, o švelniausi garsai yra grafiko viršuje, o garsiausi – apačioje. Vertikalios linijos žymi konkrečius dažnius arba žingsnius, išmatuotus hercais (Hz). Žemiausias tonas, pvz., bosinis būgnas, yra kairėje, o aukščiausias tonas, pavyzdžiui, paukščio čiulbėjimas, yra dešinėje.
Suaugusio žmogaus klausos tyrimo rezultatai laikomi normaliais, kai ausis suvokia garsą nuo -10 dB iki 25 dB decibelų diapazone. Nedidelį klausos praradimą rodo 26–40 dB diapazonas, o vidutinį – 41–55 dB. 56–70 dB diapazonas laikomas vidutiniškai stipriu; 71-90 dB yra sunkus; o didesnis nei 90 dB laikomas dideliu klausos praradimu.
Du klausos praradimo tipai, kuriuos galima įvertinti pagal klausos tyrimo rezultatus, yra laidūs ir sensorineuraliniai. Esant laidiniam klausos praradimui, kuris kartais gali būti koreguojamas chirurginiu ar medicininiu būdu, garsas neefektyviai sklinda per ausies kanalą. Esant sensorineuraliniam klausos praradimui, pažeidžiama vidinė ausis arba nervų takai į smegenis iš vidinės ausies; tai yra labiausiai paplitęs nuolatinis klausos praradimo tipas ir paprastai jo negalima ištaisyti operacija.