Ne bis in idem yra lotyniška frazė, reiškianti „ne du kartus už tą patį“. Ši frazė pirmą kartą buvo panaudota bendrojoje teisėje, apibūdinant teisinę sąvoką, vadinamą „dvigubas pavojus“. Dvigubas pavojus neleidžia asmeniui būti apkaltintas tuo pačiu nusikaltimu dėl to paties įvykio daugiau nei vieną kartą. Yra keletas ne bis in idem sąvokos išimčių, pavyzdžiui, kai kurios aplinkybės, kai nuteistasis kaltinamasis sėkmingai apskundė.
Kai kaltinamasis buvo išteisintas – ty pripažintas nekaltu – dėl konkretaus nusikaltimo konkrečiu atveju, jis negali būti teisiamas už tą patį nusikaltimą. Ne bis in idem yra sukurta koncepcija, skirta apsaugoti piliečius, kurie buvo išteisinti dėl nusikaltimo, nuo įtarimų dėl šio nusikaltimo visą likusį gyvenimą. Pavyzdžiui, jei ne bis in idem nebūtų taikomas bendrojoje teisėje, bet kuris asmuo, įtariamas konkrečiu nusikaltimu, negalėtų išvengti vyriausybės persekiojimo, kol vyriausybinė agentūra nenuspręs judėti toliau. Teoriškai jam ar jai gali būti taikomas nuolatinis baudžiamasis persekiojimas, kol prisiekusieji pripažins jį kaltu.
Tačiau yra keletas ne bis in idem išimčių. Pavyzdžiui, jei kaltinamasis baudžiamuoju nusikaltimu pripažįstamas kaltu, bet kaltas nuosprendis apskųstas, kai kuriais atvejais jis gali būti teisiamas dar kartą. Tai, ar kaltinamasis tuo metu gali būti perskųstas dėl tos pačios bylos, paprastai priklauso nuo nuosprendžio panaikinimo priežasties. Daugelyje jurisdikcijų, jei atšaukimas grindžiamas įrodymų svoriu, ty tuo, kad pateiktas įrašas negali patvirtinti nuosprendžio apkaltinamuoju nuosprendžiu, byla gali būti nagrinėjama iš naujo. Ir atvirkščiai, tose pačiose jurisdikcijose, jei atšaukimas grindžiamas įrodymų pakankamumu, ty tuo, kad net jei į visus byloje pateiktus įrodymus būtų žiūrima palankiai kaltinimui, neužtenka įrodyti kiekvieną nusikaltimas – tada dvigubas pavojus lieka nepakitęs ir kaltinamasis negali būti teisiamas iš naujo.
Dvigubas pavojus netaikomas, jei baudžiamąjį persekiojimą vykdo atskiri suverenai. Pavyzdžiui, JAV valstijų vyriausybės ir federalinė vyriausybė laikomos atskirais suverenais. Taigi, jei kas nors yra apkaltintas federaliniu nusikaltimu, kuris taip pat yra valstybės nusikaltimas, jis arba ji gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tiek valstijos, tiek federaliniame teisme už tą patį nusikaltimą.