Laisvas įėjimas yra ekonominis terminas, apibūdinantis kliūčių nebuvimą įeinant į rinką. Ekonomistai į šalis žiūri kaip į rinkas, kurios atstovauja asmenų ir kitų subjektų, norinčių atlikti įvairius sandorius, konglomeratą. Šalys dažnai kliudo patekti į savo rinkas. Šios kliūtys leidžia riboti judėjimą, dažniausiai laisvo įėjimo nebuvimą. Kliūčių tikslas yra apskritai pagerinti vidaus verslo pelningumą.
Daugumoje ekonomikų egzistuoja bendros patekimo į rinką kliūtys. Tai apima tam tikrų pramonės šakų reglamentus, konkrečius įstatymus, ribojančius naujų įmonių kūrimą, mokesčių lengvatas esamoms įmonėms ir patentus ar autorių teises, kurios neleidžia įmonėms kopijuoti gaminių dizaino. Nors tai dažnai riboja laisvą įvažiavimą įmonėms, esančioms šalies viduje, jos taip pat gali apriboti užsienio įmonių atvykimą. Užsienio patekimo į rinką kliūtys taip pat apima muitus ir importo apribojimus, kurie verčia užsienio verslą patekti į mažiau rinkų. Daugelis šalių naudoja šių elementų derinį, kad užkirstų kelią laisvai patekti į savo ekonomiką.
Komandinės ekonomikos yra tos, kurios turi daugiausiai kliūčių patekti į rinką. Šalys, turinčios komandinę ekonomiką, turi intensyvią vyriausybės kryptį ekonomikoje. Viena centristinė vyriausybė nustato tautos politiką ir dažnai riboja laisvą verslininkų ar išorės investicijų įėjimą. Šiose ekonomikose yra daug kliūčių patekti į rinką, o kainų nustatymo modelis kartu su pasiūla ir paklausa nėra plačiai naudojamas. Dėl šios ekonominės politikos šios ekonomikos dažnai patiria aukštas kainas ir neefektyvią gamybą.
Užkirsti kelią laisvai atvykti iš užsienio šalių dažnai yra protekcionistinė strategija. Tautos vykdo šią politiką siekdamos užtikrinti visišką piliečių užimtumą ir kokybiškas prekes vartotojams. Didžiausia ekonominė problema yra ta, kad šalys gali ne geriausiai gaminti tam tikrų rūšių prekes, todėl rinkoje padidėja šių prekių pardavimo kaina. Dėl protekcionistinės politikos vartotojai turi mažesnę perkamąją galią, nes pigesnių prekių yra, bet jų šalyje tiesiog nėra. Protekcionistinės politikos šalies įmonės taip pat gali nesugebėti eksportuoti prekių, jei dėl šalies politikos kitos šalys imsis protekcionistinės politikos.
Gali egzistuoti natūralūs laisvo patekimo barjerai, nepriklausomi nuo vyriausybės įtakos. Pramonėms gali prireikti didelių investicijų į ilgalaikį turtą. Išskyrus atvejus, kai į rinką ateinančios įmonės turi galimybių padengti šias išlaidas, atsiranda kliūtis patekti į rinką. Viena įmonė arba įmonių grupė, turinti didelę rinkos dalį – monopolija arba oligopolija – gali kontroliuoti rinką ir apriboti kitų įmonių laisvą įėjimą. Natūralios kliūtys patekti į rinką ne visada tęsiasi amžinai; rinkos arba pramonės įmonių pasikeitimas gali leisti patekti į rinką.