Kirsti Rubikoną yra frazė, kuri paprasčiausiai reiškia pravažiuoti tašką, iš kurio nėra sugrįžimo. Tie, kurie vartoja posakį, tiesiog išreiškia jausmą, kad dabar yra pasiryžę tam tikram veiksmui. Nors per daugelį metų prasmę daugelis prarado arba pamiršo, peržengiant Rubikoną jos prasmė remiasi romėnų laikų istorija. Būtent tada Julijus Cezaris, tapęs Romos diktatoriumi ir pradėjęs imperatorių erą, perplaukė Rubikoną – upę šiaurės Italijoje. Romos laikais buvo griežtai draudžiama perplaukti upę su stovinčia kariuomene.
Geografiškai Rubikonas eina nuo Apeninų kalnų iki Adrijos jūros pakrantės, galiausiai ten patenka į jūrą. Bendras seklios upės ilgis yra maždaug 49.7 mylios (80 kilometrų). Romėnų laikais ji atskyrė Romos provinciją Cisalpine Gall nuo tikrosios Romos. Niekas neturėjo leidimo per upę pervesti oficialią armiją, o tai paprastai reiškė išdavystę, karą arba galbūt abu.
Julijus Cezaris ėjo Galijos gubernatoriaus pareigas ir iš ten surengė daugybę karų ir išpuolių į šiaurėje esančias sritis, kurie paprastai buvo sėkmingi. Nors tos sėkmingos kampanijos atnešė jam šiek tiek šlovės ir padidino jo populiarumą tarp daugelio paprastų romėnų, daugelis valdančiosios klasės atstovų, taip pat turtų, piktinosi tuo, ką daro Cezaris. Todėl jie siekė apriboti Cezario įtaką ir jį suimti ar kitaip neleisti jam įgyti įtakos.
Savo ruožtu Cezaris buvo ne tik gudrus karinis vadas, bet ir gabus politikas, matė, ką daro Romos lyderiai. Abi pusės manevravo ir išsidėstė keletą metų, o dauguma pozicijų prasidėjo 51 m. pr. Tada Cezaris nusprendė pakilti ir važiuoti link Romos 49 m. prieš Kristų. Cezaris gerai žinojo, kaip svarbu kirsti Rubikoną, sakydamas su juo žygiuojantiems, kad jiems perėjus tiltą vienintelė išeitis buvo su tuo kovoti.
Nors Cezario lošimas ir kampanija link Romos širdies galiausiai pasiteisintų, Rubikono kirtimas taptų idiotišku posakiu, reiškiančiu kirsti tašką, iš kurio nebegrįžtama. Iki pat Rubikono kirtimo Cezaris turėjo galimybę išbandyti diplomatiją, nors iki tol atrodė, kad taikaus nesutarimų sprendimo nebus. Vis dėlto Cezaris techniškai nieko nepadarė prieš pačią Romą, kol neperplaukė Rubikono upės.