Ką reiškia posakis „dieną pavėlavęs ir trumpas doleris“?

Idioma „pavėluota diena ir trūksta dolerio“ paprastai reiškia, kad kažkas ir praleido progą, ir buvo jai nepateisinamai nepasiruošęs. Trumpesnis šio posakio vertimas gali būti „per vėlu ir per mažai“. Tai taip pat gali reikšti nepalankią asmens pastangų apžvalgą, kaip netinkamą laiką ir per daug netinkamą tam, kad būtų galima pagerinti tam tikrą rezultatą. Ši frazė dažnai apibūdinama kaip vienas iš angliškų posakių, kuriuose svarbiausia yra laikas ir pinigai. Pasiruošimas ir organizavimas paprastai yra labai vertinami kultūrose, kuriose vartojami tokie idiomatiniai posakiai.

Tokie posakiai kaip šis dažnai išreiškia šiek tiek neigiamus jausmus kitam asmeniui, ty nusivylimą ir net nusivylimą. Idiomų reikšmės dažniausiai būdingos tik tam tikrai kalbai, o anglų kalba nėra išimtis. Žodžiai ir frazė „pavėluota viena diena ir trūksta vieno dolerio“ dažnai gali pasirodyti klaidinantys ne gimtoji kalbančiam asmeniui. Kalbiniai idiomų apibrėžimai paprastai apibūdina juos kaip žodžius, kurių tiesioginė reikšmė nėra iš karto akivaizdi. Nors daugeliui besimokančiųjų antrosios kalbos anglų kalbos iš pradžių gali būti sunku suprasti tokią idiomą, daugelis jų vis tiek nori išmokti taisyklingai vartoti, kad kalbėtų kalba natūraliau.

Idiomiški posakiai taip pat kartais sakomi eufemistiškai, kai kalbėtojas nori išlikti mandagus arba kartais politiškai korektiškas. Pasakyti kam nors, kad „pavėluoja vieną dieną ir trūksta vieno dolerio“, dažnai suvokiama kaip maloniau, nei tiesiai šviesiai pasakyti, kad jis ar ji įprastai vėluoja, netvarkingai, nerūpestingai valdo laiką ir netgi nepaiso kitų. Kadangi diena yra santykinai trumpas laiko tarpas, o doleris – santykinai maža pinigų suma, ši idioma paprastai reiškia, kad kažkas yra gana artimas, bet vis tiek nėra pakankamai geras, kad jį išmatuotų. Ši frazė taip pat kartais gali būti interpretuojama kaip subtilus įspėjimas tinkamai pasiruošti ir vykdyti duotus įsipareigojimus bei kitų lūkesčius.

Frazė kilusi iš JAV, nors kiek neaišku, kada šis idiominis posakis pirmą kartą tapo bendrosios Amerikos anglų kalbos dalimi. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad tai datuojama mažiausiai šimtmečiu. Ši frazė taip pat pasirodė keliose popkultūros nuorodose, įskaitant knygų ir dainų pavadinimus, kurių amžius siekia kelis dešimtmečius.