Įprasta idiomatinė išraiška, vartojama daugelyje angliškai kalbančių šalių, yra nuoroda į pagautą tarp velnio ir giliai mėlynos jūros. Tarp populiariausių angliškų posakių nuolat diskutuojama dėl šios konkrečios idiomos kilmės, o kai kurie posakis siekia romėnų ir graikų mitologijos laikus. Nepriklausomai nuo kilmės, šis posakis reiškia, kad esate įtrauktas į dilemą, apimančią tik dvi galimybes, ir nė viena iš jų neduoda jokios aiškios naudos.
Yra tam tikrų įrodymų, kad ši frazė kažkada buvo tiesiog pagauta „tarp velnio ir jūros gelmių“. Nuorodos į „giliai mėlyną jūrą“ atsirado XX amžiuje išpopuliarėjus dainai, kuri mėlyna nuoroda papildė pažįstamą idiomą. Bėgant metams ši nauja ir patobulinta išraiška buvo populiari net tarp tų, kurie niekada negirdėjo dainos.
Iš esmės, atsidūrimas tarp velnio ir giliai mėlynos jūros yra padėtis, kuri nesiūlo lengvų sprendimų ir tikrai jokių variantų, kurie nelaimingam žmogui būtų patrauklūs. Vertinant galimus veiksmus tam tikroje situacijoje, greitai paaiškėja, kad nė vienas iš veiksmų nesuteikia išeities iš sunkios padėties, nepatiriant tam tikros žalos. Pavyzdžiui, jei kas nors netyčia suplanuoja du pasimatymus tai pačiai nakčiai, vieną atšaukia dėl ligos, o vėliau, būdamas kartu su kitu, sutinka tą atmestą pasimatymą, tas vyras ar moteris neturi jokių veiksmų, kurie apsaugotų nuo gėdos ir venkite įskaudintų jausmų bent dviem ir galbūt trims susijusioms šalims.
Patekimas tarp velnio ir giliai mėlynos jūros nereiškia, kad negalima panaudoti vienos ar kelių galimybių situacijai išspręsti. Tai reiškia, kad nė vienas iš galimų sprendimų neleis išspręsti problemos be tam tikro nusivylimo ir žalos. Dėl to kas nors patirs tam tikrą nuostolį, nesvarbu, kokio tipo veiksmas bus atliktas. Tai palieka sprendimų priėmėjui užduotį galutinai nustatyti, kuri veiksmų eiga sukels mažiausiai žalos, tikintis, kad pavyks ištaisyti tą žalą ir judėti toliau su kuo mažiau sunkumų.