„Už gautą vertę“ yra teisinis terminas, vartojamas nurodant, kad kažkas vertingo buvo pakeista pagal sutartinį sandorį konkrečiai to nenurodant. Frazė dažnai vartojama vekseliuose, vekseliuose ir nuosavybės dokumentuose. Tai atitinka istorinį teisinį reikalavimą, kad sutarties šalys turi išsikeisti vertingą atlygį, kad sutartis galiotų. Frazė „už gautą vertę“ reiškia, kad šalys susitaria dėl atlygio vertės, todėl negali būti kilęs ginčas dėl sutarties dėl atlygio netinkamumo.
Sutarčių teisė šalyse, kurių teisinės sistemos yra išvestos iš Anglijos bendrosios teisės, nustatė istorinius galiojančių sutarčių reikalavimus. Tai praktiškai prasminga, nes žodinės ir rašytinės sutartys skatina prekybą. Įstatymas sukurtas tam, kad šalys galėtų nustatyti sąlygas, kurioms esant sudaroma galiojanti sutartis, ir pareikšti ieškinį dėl sutarties pažeidimo ar konkretaus įvykdymo, jei nesilaikoma sutarties sąlygų.
Istoriškai galiojanti sutartis turėjo parodyti, kad pasiūlymas buvo pateiktas, kad pasiūlymas buvo priimtas ir buvo pasiūlyta vertinga atlygis mainais už šalies pažadą įvykdyti savo įsipareigojimus. Pavyzdžiui, pagal galiojančią langų plovimo sutartį darbuotojas siūlytų paslaugas už tam tikrą mokestį, namo savininkas priimtų pasiūlymą, o namo savininkas pateiktų arba pažadėtų pateikti atlygį ar apmokėjimą už paslaugas. Jei langų plovimo mašina neatliktų arba namo savininkas nesumokėtų, teismas spręstų bylą pagal galiojančią sutartį.
Kai kuriais atvejais šalis ginčytų sutarties galiojimą, remdamasi neegzistavimu arba netinkamu svarstymu. Pavyzdžiui, jei senyvo amžiaus žmogus pažadėjo savo namą atiduoti giminaičiui, o vėliau apsigalvojo, giminaitis gali pareikšti ieškinį dėl namo perleidimo dėl sutarties pažeidimo, jei būtų pasirašyta tokia sutartis. Jei giminaitis nemokėjo pinigų mainais už turto perleidimą, teismas galėjo nuspręsti, kad nebuvo keičiamas atlyginimas ir nebuvo ketinimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Šį susitarimą galima vertinti kaip potencialią dovaną, kurios pagyvenęs žmogus nusprendė nedovanoti savo nuožiūra.
Siekiant užkirsti kelią šalims teigti, kad faktinis atlygis nebuvo pakeistas arba buvo pakeistas atlygis, kuris nebuvo proporcingas kitos šalies siūlomos prekės ar paslaugos vertei, buvo priimtas terminas „už gautą vertę“. Vartojant „už gautą vertę“, atlygio adekvatumo nustatymas išeina iš teismo. Kai vartojama ši frazė, tai reiškia, kad šalys pripažįsta, kad atlygio pakako įpareigojančiai sutarčiai sudaryti.